Kaip nuotolinė psichoterapija padeda įveikti depresiją?

Nesijaudinkite. Nesvarbu, ar jums reikia tik iš dalies pakeisti gyvenimo būdą, permąstyti savo įprastą mąstymą, ar keliauti į sielos gelmes, kad išgydytumėte depresiją, ji yra viena geriausiai gydomų psichikos ligų.

Kas yra depresija?

Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją.

 

Depresijos tipai ir kaip ji atsiranda

Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.

Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.

Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.

Kokie yra depresijos simptomai?

Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį.

Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.

depresijos simptomai

Fizinės depresijos apraiškos

Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:

  • sunkumo ir spaudimo jausmas krūtinėje
  • galūnių ir kūno skausmas
  • virškinimo sutrikimai
  • kūno tikas ir neramumas
  • drebulys
  • prasta pusiausvyra
  • aukštas kraujospūdis ir širdies ritmas
  • karščio pylimai

 

Skirtumas tarp depresijos ir blogos nuotaikos

Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Tačiau dažniausiai tai tėra nuotaikų svyravimai, kurie anksčiau ar vėliau stabilizuojasi. Žinoma, bloga nuotaika nėra maloni, tačiau jos nereikia bijoti. Tai natūrali sveiko žmogaus psichikos dalis.

Tačiau jei jaučiate, kad ji tęsiasi neįprastai ilgai ir įsitvirtina jūsų gyvenime taip, kad kenkia jo kokybei, tai gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šiuo etapu pokalbis su terapeutu gali atnešti laukiamo palengvėjimo ir padėti lengviau susigaudyti sudėtingoje situacijoje. Taip sužinosite, ar jūsų depresija yra klinikinė, t. y. ar ją galima galutinai diagnozuoti.

 

Kaip sužinoti, ar sergu depresija?

Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamasis psichologiniais testais ir pokalbiu, jis nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

 

Depresijos gydymas – ką daryti susirgus depresija?

Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys. Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą. Rekomenduojame išbandyti keletą patikrintų patarimų depresijai palengvinti:

 

1. Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką

Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Nusistatykite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.

2. Pasitikėkite artimu žmogumi

Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo, kitas žmogus tikrai suteiks jums erdvės išsiaiškinti mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje. Internetinis terapeutas suteiks panašias paslaugas ir gali būti jums prieinamas tikrai per trumpą laiką, be to, bendrausite su specialistu, kuris specializuojasi būtent šių specifinių psichikos sveikatos sutrikimų srityje.

3. Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą.

Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių vedamų atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.

Kas yra pogimdyvinė depresija ir kas ją sukelia?

Pogimdyvinę depresiją gali patirti net ir tos moterys, kurios anksčiau jautėsi psichiškai sveikos ir nepatyrė didelių nuotaikų svyravimų. Pasirodo, viena iš galimų priežasčių yra pakitęs lytinių hormonų, šiuo atveju estrogenų grupės, kiekis.

Po gimdymo estrogenų kiekis smarkiai sumažėja, o vėlesniu žindymo laikotarpiu jų kiekis ir toliau svyruoja. Dėl šios sąveikos biocheminių procesų lygmeniu padidėja depresinės būsenos rizika.

Kiti dirgikliai yra bioritmo ir apskritai miego sutrikimai. Moterys šiuo laikotarpiu iš dienos į dieną praranda reguliarų miegą, o visa jų dienotvarkė keičiasi, kad atitiktų kūdikio poreikius. 

Nepadeda ir socialinė izoliacija, kuri daugeliui moterų gali kelti stresą. Kalbant apie psichologinę depresiją, ją dažnai sustiprina įsisavinti įpročiai. Vienas iš jų gali būti, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad prašyti pagalbos yra silpnumo ženklas. Pasąmonėje skambanti menka frazė gali privesti moterį prie psichinio ir fizinio išsekimo ribos.

pogimdyvinė depresija

Kaip pasireiškia pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti iškart po kūdikio gimimo, taip pat po šešių savaičių. Depresija gali pasireikšti ir nėščioms moterims.

Pogimdyvinės depresijos simptomai yra šie:

  • liūdesys
  • išsekimas
  • apatija
  • baimė ar nerimas
  • dirglumas
  • pesimizmas
  • žema savivertė
  • kaltės jausmas
  • jausmas, kad negali pasirūpinti savo vaiku
  • ašarojimas
  • nepasitenkinimas savo kūnu

 

Kas yra žindymo psichozė ir kokie jos simptomai?

Laktacijos arba pogimdyvinė psichozė yra sunkesnė pogimdyvinės depresijos forma. Ji dažniausiai pasireiškia iškart po gimdymo arba per pirmąsias dvi savaites, tačiau gali atsirasti ir per du mėnesius po gimdymo.

 

Žindymo psichozės apraiškos yra šios:

  • ryšio su realybe praradimas
  • haliucinacijos arba kliedesiai
  • bejėgiškumas
  • dirglumas ar agresyvumas
  • nekontroliuojamas nerimas
  • košmarai, nemiga
  • mintys apie savižudybę
  • valgymo sutrikimai
  • atminties sutrikimai

Sergant žindymo psichoze labai svarbu nedelsiant pradėti gydymą, nes motina dažnai visiškai praranda gebėjimą rūpintis savo kūdikiu. Tačiau pradėjus ankstyvą gydymą, dažniausiai vaistais ar net hospitalizuojant, psichozės simptomai paprastai greitai išnyksta.

 

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis afektinis sutrikimas – tai psichikos liga, kurios metu kaitaliojasi euforijos ir gilios depresijos būsenos. Depresijos fazės metu žmogus gali būti linkęs save žaloti ar net bandyti nusižudyti.

Manijos periodas gali atrodyti malonus ir nenuobodus, tačiau sergantysis gali ne visiškai kontroliuoti savo veiksmus ir vėliau tenka spręsti jų pasekmes.

Įtarus šią ligą, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Gydymas derinamas su psichoterapija.

 

Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?

Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija – jie gali vadinti tai bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.

Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.

Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.

Tikra istorija apie depresija sirgusį klientą ir tai, kaip psichoterapija jam padėjo

„Kiekvieną pavasarį jaučiuosi taip pat, išsekęs ir, atrodo, be gyvybės ženklų. Paprastai padeda daug miego, ramybės ir vienatvės. Tačiau šiemet to kažkodėl nepakako. Savaitės bėgo, o aš jaučiausi blogiau, o ne geriau. Pamažu ėmiau sunkiai išeiti iš buto ar priversti save eiti į darbą, apsipirkti eidavau tik tada, kai reikėdavo, bet blogiausia buvo apsimesti savo paties šeimai, kad viskas gerai. Vieną dieną supratau, kad taip toliau tęstis nebegaliu. Ačiū už galimybę pasinaudoti internetine psichoterapija, nes įveikti save ir atsiskleisti man tikrai būtų buvę daug sunkiau. Terapijos metu man pavyko atrasti vieną svarbų dalyką – kad savo gyvenimą pripildžiau daugybe pareigų, tačiau jos nebeteikė man džiaugsmo ar prasmės. Per tą laiką iš naujo įvertinau daugelį dalykų, ir nors dar reikia daug dirbti, po ilgo laiko pagaliau vėl jaučiu energiją ir gyvenimo džiaugsmą.“

Apžvelgė

Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti galvoti, kad ji perauga į lengvą depresiją.