Kaip atsikratyti atidėliojimo pasitelkus psichoterapiją?

Ar atidėliojate? Tikriausiai esate ne vienas. Iš tikrųjų nemaža dalis gyventojų atidėlioja savo užduotis neribotam laikui. Toks vengimo elgesys iš karto atneša palengvėjimą, bet savo ruožtu griežtesnę bausmę – stresą ar net kaltės jausmą. Mes mėgaujamės ir vienu, ir kitu atveju. Mūsų vidinis vaikas ir mūsų vidiniai tėvai. Taigi kaip mesti iššūkį šiems dviem balsams savo galvoje ir tinkamai įvertinti savo galimybes, kai prisiimame vis daugiau atsakomybės?

Kas yra prokrastinacija?

Prokrastinacija – tai užduočių ir pareigų atidėliojimas vėlesniam laikui. Galbūt esate su tuo susipažinę, nes tai gana dažnas reiškinys. Pasirodo, kad net pusė gyventojų yra su tuo susidūrę savo gyvenime. Ir tai nėra malonu. Tiesą sakant, atidėliojimą dažnai lydi kaltės jausmas, stresas ir nerimas.

 

Kuo skiriasi tinginystė nuo prokrastinacijos?

Tinginystė – tai būsena, kai žmogui iš prigimties gerai sekasi. Nėra noro ją keisti, todėl jos nelydi nerimas dėl to, kad galiu padaryti ką nors kitaip, nei turėčiau. Kita vertus, prokrastinacija pasireiškia žmonėms, kurie paprastai yra produktyvūs, bet dažnai taip pat yra prislėgti daugybės užduočių. Taigi, iš esmės prokrastinacija yra nemaloni būsena, kurią tenka patirti.

 

Kokios yra prokrastinacijos priežastys?

Prokrastinacija – tai laikmečio reiškinys, kai iš vienos pusės gaunama daug informacijos, o iš kitos pusės stumiama į priekį. Taigi, jis didina žmogaus drausmės ir tokių įgūdžių, kaip prioritetų nustatymas ar laiko planavimas, poreikį. Būtent šių įgūdžių stoka prisideda prie atidėliojimo atsiradimo. Kalbant apie asmenybės bruožus, galima kalbėti, pavyzdžiui, apie sumažėjusį gebėjimą susidoroti su kritiniu frustracijos lygiu. Toks žmogus mieliau renkasi vengimo elgseną, kai visko tiesiog per daug.

Kaip kovoti su prokrastinacija?

Įrodyti kovos su atidėliojimu būdai – sutelkti dėmesį į laiko valdymą ir laiko prioritetų nustatymą. Ką turiu padaryti dabar, o kas gali palaukti iki kitos savaitės? Taip pat naudinga didelį projektą suskirstyti į mažesnes dalis. Taip sumažinsite nerimą dėl nežinojimo, nuo ko pradėti. Taip pat padeda, jei daliniams tikslams priskiriame galutinius terminus. Terminai nebūtinai turi būti griežti, tačiau jie pastūmės mus į priekį. 

Tačiau nereikia būti vieniems, kurie atidėlioja darbus. Galite suvienyti jėgas su asmeniniu treneriu ar terapeutu, kuris galėtų kartu su jumis spręsti jūsų problemą internetu.

prokrastinacija

Ar prokrastinacija yra liga?

Prokrastinacija nėra priskiriama prie ligų. Lengvesnės formos prokrastinaciją, pasitelkę šiek tiek geros valios, galite įveikti patys. Tačiau jei ji trunka ilgai, kartu su ja didėja ir streso lygis. Dėl to gali kilti nerimas ar kitų somatinių problemų. Kartu galima susidurti su tokiomis pasekmėmis kaip delspinigiai už pavėluotai sumokėtas baudas ar kitos sankcijos. 

Jei jūsų gyvenimas jau įsisuko į užburtą atidėliojimo ir pasekmių baimės ratą, nelikite vieni. Be to, jei bijote patikėti artimam žmogui, psichoterapeutas gali būti idealus partneris tokioje situacijoje. Tokiais atvejais pakaks trumpalaikės terapijos arba vienkartinio seanso, kuris padės jums ūmios fazės metu.

 

Kaip psichoterapija padės man įveikti prokrastinaciją?

Psichoterapeutas padės jums pasiekti savo „vidinį vaiką“, kuris mėgsta vengti pareigų. Psichoterapijos metu sužinosite, ką jam ar jai reikia daryti, kad nesiblaškytų prieš užduotis, o jei jis ar ji tai daro, kad sužinotumėte, kodėl. Jei pirmenybę teikiate struktūrai, o ne tyrinėjimui ir priežasčių ieškojimui, psichoterapija taip pat siūlo efektyvaus laiko valdymo priemones. Ji taip pat padės jums suaktyvinti tuos įgūdžius, kuriuos panaudosite susidorodami su visomis kitomis atsakomybėmis, su kuriomis susidursite gyvenime.

Paskutinė pastaba: atsikratyti atidėliojimo nereiškia atsikratyti delsimo ir būti dar produktyvesniam nei aš. Priešingai, tai reiškia pusiausvyros, kuri tikriausiai išnyko iš mūsų gyvenimo, nustatymą, o atidėliojimas yra apgailėtinas to įrodymas.

Tikra kliento istorija ir kaip terapija jam padėjo:

„Mano pirmąją psichoterapiją organizavo mama. Ji sakė, kad negali pakęsti, kai aš tiesiog sėdžiu namuose, niekur neinu arba ištisas naktis vėluoju į mokyklą ir darbus, ir visa tai darau paskutinę minutę. Aš visada viską padarydavau, mokykloje man nepatiko, bet man pavykdavo, o darbe manimi net labai džiaugdavosi. Tačiau vis labiau jaučiau, kad mano gyvenimas slysta pro pirštus. Pavydėjau draugams jų pomėgių, kelionių ir naujų merginų. Atvykau į susitikimą su psichoterapeutu, neturėjau ko prarasti, tereikėjo susmukti ant sofos ir prisijungti. Jau tada, po pirmos valandos, pajutau neapsakomą palengvėjimą. Galimybė patikėti kitam žmogui, būti suprastam ir nebūti teisiamam – tai jau savaime yra terapija. Su terapeutu aptarėme, kaip organizuoju savo laiką ir kaip galiu pasakyti, ar kažkas atima mano energiją, o kažkas mane įkrauna. Mano nuostabai, labiausiai man padėjo mokymasis planuoti laisvą laiką. Tarsi per stebuklą mane paliko noras viską atidėlioti. Atvirkščiai, ėmiau laukti to, kas manęs laukia.“

Apžvelgė