Sudėtingos gyvenimiškos patirtys mane privertė sustoti ir susimąstyti, kas man iš tiesų yra svarbu ir kaip aš noriu gyventi toliau. Tada aiškiai sau atsakiau, kad labiausiai noriu dirbti su žmogumi betarpiškai. Dabar ir kuriu erdvę, kur galima ateiti palikus visus savo „kostiumus” ir kalbėti apie tai, kas iš tiesų neduoda ramybės. Mes taip mažai dalinamės apie tai, kas mums skauda ir kaip mes iš tiesų jaučiamės. Jausmais (ir neigiamais taip pat) būtina dalintis, per sunku vienam.