Sielvartas dėl aplinkos: kai apima baimė dėl mūsų planetos ateities
Įsijungiate naujienas ir į akis krinta gaisrai Australijoje. Įeinate į socialinę žiniasklaidą ir pamatote šiukšlių salą vidury vandenyno. Arba į bangas įsirėžusį ledyną. Klimato krizės padarinius galite stebėti tiesioginiame eteryje, ir nenuostabu, kad bijote ateities. Savo ir planetos. Ši baimė vadinama ekologiniu sielvartu. Kartais vadinama klimato sielvartu, klimato nerimu arba aplinkosauginiu nerimu.
Ką daryti, jei ši baimė užvaldo jus ar jūsų vaikus?
Kas tiksliai yra sielvartas dėl aplinkos?
Tai liūdesys, baimė ir bejėgiškumas reaguojant į dabartines aplinkosaugos problemas. Tai sukelia gilų emocinį skausmą ir gali nueiti taip toli, kad nustosite matyti gyvenimo prasmę.
Jumyse gali būti susimaišę daugybė jausmų:
- Liūdesys dėl nykstančių ekosistemų ir prarastos ateities.
- Nerimas dėl to, kur nuves aplinkos krizė, ir dėl grėsmės gyvybei.
- Pykstame ant tų, kurie, mūsų nuomone, sukėlė klimato krizę, jos nepripažįsta ir nieko nedaro.
- Pavyzdžiui, jaučiate kaltę, kad patys nepakankamai stengiatės dėl pokyčių.
- Bejėgiškumas, nes žinote, kad vieni negalite pakeisti klimato krizės.
- Beviltiškumas ir tikslo praradimas, nežinojimas, kodėl reikia stengtis, kai netrukus vis tiek teks kovoti už savo gyvybę.
Pusė jaunų žmonių jaučia nerimą dėl klimato kaitos
Ar jaučiatės taip pat? Jūs tikrai nesate vieni. Klimato krizė labiausiai paveikė jaunąją kartą. Jiems buvo perduota problema, kurios jie nesukėlė. Galbūt taip jaučiatės ir jūs. Matote, kad nieko negalite padaryti, todėl apima neviltis.
Remiantis tyrimu, kuriame dalyvavo 10 000 jaunų žmonių (16-25 metų) iš įvairių pasaulio šalių, 59 proc. jų jaučia didelį nerimą dėl klimato kaitos.
Čia ne ką geriau. Tyrimo duomenimis, 40 % 15-20 metų amžiaus žmonių jaučiasi bejėgiai klimato krizės akivaizdoje. Net 67 % mano, kad gyvens blogesniame pasaulyje nei dabar.
Amerikos psichologų asociacija netgi mano, kad klimato kaita yra didžiausia XXI a. grėsmė psichikos sveikatai. Jūs tikrai nesate vieni. Ir tai gali būti pokyčių viltis.
Ateities baimė, kuri skiria ir vienija
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie klimato krizę. Tačiau stiprios emocijos, kurias kai kurie iš mūsų jaučia, dažnai suprantamos klaidingai. Jums gali būti priklijuota padidinto jautrumo, emocinio nestabilumo ar problemų sureikšminimo etiketė.
Todėl pradedate save izoliuoti. Nekalbate apie savo jausmus ir atsijungiate nuo tų sunkių emocijų. Štai kodėl ekopsichologė Leslie Davenport sielvartą dėl aplinkos dar vadina apleistu sielvartu. Tačiau sielvartas yra tikrai svarbus. Užgniaužtos emocijos tiesiog neišnyksta. Jos kaupiasi viduje.
Kita vertus, ši izoliacija skatina įvairių klimato judėjimų kūrimąsi. Kaip prieš daugelį metų, kai Greta Thurnberg įkūrė „Fridays For Future“. Lietuvoje taip pat yra įvairių asociacijų, kuriose galima rasti bendraminčių, išgyvenančių klimato nerimą.
Kaip kovoti su nerimu dėl klimato kaitos
Sunkiausia, kad nerimas dėl klimato kaitos iš tikrųjų nėra iracionalus. Jūs iš tikrųjų turite realią priežastį, kodėl baiminatės dėl ateities. Tačiau, kita vertus, jūs neturite tiek daug galių, kad patys išgelbėtumėte visą situaciją. Dėl to su tuo susidoroti tampa dar sunkiau. Mes jus visiškai suprantame.
Ką tada daryti? Štai keletas mūsų psichikos sveikatos ekspertų patarimų:
- Neužsikrėskite informacija – stebėdami vis naujas ir naujas naujienas apie klimato krizę tik dar labiau padidinsite nerimą. Taip pat saugokitės dezinformacijos, kurios vis daugėja.
- Atkreipkite dėmesį į teigiamus pokyčius – žiniasklaida mums visada pasakoja daugiausia apie neigiamus dalykus. Tačiau pasaulyje yra ir daug teigiamų pokyčių. Atkreipkite į juos dėmesį.
- Dalyvaukite bendruomenės veikloje – yra daugybė iniciatyvų, skirtų aplinkai gerinti. Rasite supratimą ir galėsite realiai pakeisti situaciją. Vėl įžvelgsite daugiau gyvenimo prasmės, o bejėgiškumas nebebus tokia jėga.
- Gyvenkite darniau – pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų ir savo pavyzdžiu galite daryti įtaką aplinkiniams. Tačiau nepamirškite, kad nebūtina visur dalyvauti 100 proc.
- Rūpinkitės savo psichikos sveikata – pavyzdžiui, meditacija, joga, sąmoningumas, kvėpavimo pratimai, buvimas gamtoje ar dėkingumo dienoraščio vedimas gali padėti įveikti nerimą.
Tik nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos. Jokia problema nėra tokia maža, kad ją turėtumėte spręsti vienas. Be to, nerimas paprastai neišnyksta savaime. Laikui bėgant jis gali sukelti nemigą ar depresiją. Psichoterapija gali padėti susidoroti su situacija ir parodyti būdus, kaip įveikti jus slegiančias sunkias emocijas.
„Hedepy“ galite rinktis iš daugiau nei XY patikrintų psichoterapeutų ir prisijungti prie terapijos internetu. Pamatykite, kaip tai veikia.
Ką galite padaryti kaip tėvai
Svarbiausia yra nesumenkinti vaikų ir paauglių emocijų. Jų baimės dėl ateities yra pagrįstos, net jei mums jos gali atrodyti perdėtos. Štai keletas punktų, kuriuos galite pateikti savo vaikams:
- Išklausykite ir parodykite supratimą – atvirai kalbėkite apie tai, ką jie jaučia, nesišaipydami iš emocijų.
- Švieskitės kartu – sužinokite, kas jau daroma siekiant spręsti klimato kaitos problemas. Ieškokite teigiamų pavyzdžių ir istorijų. Galite padėti sumažinti bejėgiškumo jausmą.
- Kartu ką nors nuveikite gamtai – galite eiti tvarkyti miško, sodinti medžius arba išsikelti mažesnius įgyvendinamus tikslus, kad jūsų namų ūkis taptų tvaresnis.
- Skatinkite reikšti jausmus – meninės ir rašytinės saviraiškos formos padeda susidoroti su emocijomis.
- Skatinkite sveikus įpročius – pakankamai miegoti, sportuoti, sveikai maitintis, leisti laiką gamtoje – visa tai padeda sumažinti stresą.
Čia rasite psichoterapeutų, kurių specializacija – pagalba dėl nerimo. Keliais paspaudimais galite užsisakyti pirmąjį seansą internetu.
Galvojate apie psichoterapiją?
Tuomet verta ją išbandyti
Mes padedame žmonėms spręsti įvairius klausimus
Rekomenduojame tris idealius terapeutus
Remdamiesi 19 klausimų, iš daugiau nei 100 terapeutų surasime geriausiai jūsų poreikius ir problemas atitinkančius terapeutus.
