Kaip psichoterapija gali man padėti įveikti perdegimą?

Perdegimo sindromas, kaip ir kitos ligos, neateina nekviestas. Jis pritraukia žmones, pasiryžusius visą savo energiją išeikvoti kitų labui, idealistus, kuriems keliami aukšti reikalavimai ir kurie turi tokių pat didelių lūkesčių. Net ir tuos, kurie tiesiog nori gerai atlikti darbą, bet dar neišmoko paprašyti pagalbos.

Anksčiau perdegimo sindromas dažniausiai pasireikšdavo brandiems didelių įmonių vadovams. Tačiau didėjant reikalavimams mūsų veiklai, jis pasireiškia ir jauniems žmonėms, pavyzdžiui, universitetų studentams. Remiantis Karolio universiteto 1-ojo medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos statistiniais duomenimis, maždaug 20 % Čekijos gyventojų pasireiškia intensyvesni perdegimo sindromo simptomai.

Perdegimas yra tapatinamas su pusiausvyros praradimu, kuri iš mūsų gyvenimo ištrūko vardan to, kad dar turime kažką padaryti. Jei tai taikoma jums, atidėkite akimirkai į šalį savo pareigas ir suteikite sau prioritetą.

Kas yra perdegimas?

Perdegimas, dar vadinamas perdegimo sindromu, yra būklė, kuri pasireiškia klastingai ir lėtai, panašiai kaip lėtinis stresas. O kokie yra jo simptomai? Vienas iš simptomų yra nemalonus išsekimo jausmas, kuris palaipsniui tampa fiziniu. 

Perdegimo sindromas paprastai pasireiškia keliais etapais. Nuo jausmo, kad turime padaryti viską, ką galime, kad darbas būtų atliktas laiku ir gerai, iki nerimo būsenų, kai suprantame, kad mūsų lūkesčiai nėra realūs ir kad atliktas darbas gali būti net tinkamai neįvertintas, iki dirglumo būsenų, nusivylimo jausmo ir to, kad mūsų darbas mums nebeteko prasmės.

 

Perdegimo sindromo simptomai

Pirmieji perdegimo simptomai gali būti lengvas nuovargis, retkarčiais kylantys sunkumai užmigti ir kartkartėmis sakymas sau, kad rytoj tikrai nenorite eiti į darbą. Jei esate imlus sau, gali būti, kad jau dabar keičiate savo gyvenimą, o tai yra puiku. Kitą perdegimo etapą lydi išsekimas, nuotaikų kaita, darbingumo ir koncentracijos sumažėjimas, depresija ir nerimas, o antrame etape – santykių problemos ir žemesnė savivertė.

Kaip sužinoti, ar esu perdegęs?

Pirmieji simptomai gali būti nepastebimi, tačiau palaipsniui jie stiprėja. Jie gali būti ir psichiniai, ir fiziniai. Psichologiniai perdegimo simptomai yra šie:

  • Lengvas susierzinimas, kai darbe patiriamas per didelis krūvis
  • Prasta nuotaika
  • Psichinis išsekimas
  • Entuziazmo praradimas darbe, taip pat asmeniniame gyvenime
  • Abejingumas arba neigiamas požiūris į darbą
  • Neįvertinimo jausmas
  • Depresija
  • Nerimo būsena

Fiziniai perdegimo sindromo simptomai gali būti:

  • Miego sutrikimai
  • Nuovargis
  • Apetito stoka
  • Virškinimo problemos
  • Atminties ir koncentracijos problemos
  • Sumažėjęs darbingumas
perdegimo sindromas

Kokios yra perdegimo sindromo stadijos?

Perdegimo sindromą paprastai sudaro keturi etapai:

  1. Etapas: lengvas nepasitenkinimas – dar iki galo nesuvokiame, kad kažkas negerai, tačiau esame šiek tiek susierzinę, kai esame pervargę.
  2. Etapas: Nesąmoningas problemos įžvelgimas – mintys ir emocijos tampa vis nemalonesnės, nepasitenkinimas gali pasireikšti ir blogos nuotaikos perdavimu aplinkiniams. Nesąmoningai priešinamės simptomams.
  3. Etapas: Sąmoningas nutylėjimas – pradeda reikštis tokie perdegimo simptomai kaip išsekimas, stresas ir nerimas. Sąmoningai stengiamės numalšinti šias nemalonias būsenas, tačiau tai problemos neišsprendžia.
  4. Etapas: Trauma – perdegimo sindromas tampa lėtiniu, gali pasireikšti panikos priepuoliai, visiškas fizinis ir psichinis išsekimas.

Idealu perdegimo sindromą spręsti pirmajame etape, kad būtų užkirstas kelias tolesniam problemos vystymuisi. Apskritai – kuo anksčiau, tuo geriau!

 

Ar galiu ir aš perdegti? Kas labiausiai rizikuoja perdegti?

Perdegimo sindromas dažniausiai siejamas su

  • padedančiųjų profesijų atstovais, pavyzdžiui, gydytojais ir sveikatos priežiūros darbuotojais,
  • profesijų atstovais, patiriančiais didelį stresą ir atsakomybę (vadovais),
  • dirbantiems su žmonėmis (mokytojams) taip pat gresia pavojus.

Iš tiesų aiškėja, kad perdegimo sindromo poveikis yra daug platesnis.

Perdegimas gali gana lengvai ištikti, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų išėjusias moteris arba tas, kurios tiesiog kelia sau per didelius reikalavimus. Būtent neišsipildę lūkesčiai lemia nusivylimą, motyvacijos praradimą ir ilgainiui prisideda prie šio sindromo išsivystymo. Blogiausiu atveju galime atsidurti visiško fizinio ir psichinio išsekimo būsenoje.

 

Ką turėčiau daryti, jei susiduriu su perdegimo problema?

Kaip išbristi iš perdegimo? Jei jau susiduriate su perdegimo padariniais, nelikite vieni. Psichologinės konsultacijos ir psichoterapijos teikiamos galimybės dabar prieinamos kiekvienam. Jos gali padėti jums ištrūkti iš užburto savigraužos ir dėl jos kylančio išsekimo rato. 

 

Perdegimo sindromo gydymas

Geriausia perdegimo sindromą gydyti nuo pat pirmųjų simptomų. Tiesa, iš pradžių galime jų ir nepastebėti kaip galimo didelių problemų šaltinio, tačiau kuo anksčiau pastebėsime ligą, tuo greičiau galėsime jos atsikratyti. Jei perdegimo sindromas pasiekia tokią stadiją, kai pastebimai paveikia mūsų gyvenimą, patartina atsiduoti į profesionalo rankas.

 

Kaip psichoterapija gali padėti įveikti perdegimą?

Psichoterapija – tai erdvė jums. Priešingai, mūsų polinkis suteikti erdvės kitiems dažnai prisideda prie perdegimo sindromo. Būtent dėl to šia prasme taip pat yra tokios pažeidžiamos padedančios profesijos. Atiduoti save iki paskutinių jėgų ir tikėtis, kad kas nors tai įvertins. Arba pasiduoti jausmui, kad tik aš galiu geriausiai nuspręsti, padaryti, užbaigti. 

Psichoterapija, kaip perdegimo sindromo gydymo būdas, gali įvardyti mūsų nesąmoningus mąstymo modelius, kad paskui patys galėtume įvertinti, ar tikslinga juos išlaikyti, ar nustatyti naujas tvarkas.

 

Prevencija – kaip išvengti perdegimo sindromo?

Veiksmingas būdas išvengti perdegimo sindromo – sutelkti dėmesį į savo santykį su darbu ar studijomis, taip pat su gyvenimu apskritai ir savo santykiais. Pravartu suvokti savo lūkesčius ir nusistatyti realius lūkesčius. Tai taip pat sumažins riziką, kad į darbą investuosime per daug energijos ir veiksime viršydami savo galimybes. 

 Tai taip pat padės siekti savo interesų, įskaitant ir socialinį gyvenimą. Tai suteiks mūsų gyvenimui dar vieną dimensiją ir padės išvengti išsekimo, kuris dažnai atsiranda, kai ilgą laiką esame susitelkę į vieną dalyką.

Net ir šiame prevencijos etape pravartu pasikonsultuoti su psichoterapeutu ar koučeriu. Tai ne įprastinis gydymas, o vadinamasis savęs ugdymas. Pasikonsultuokite su specialistais, kaip gyventi visavertį gyvenimą ir išvengti perdegimo sindromo.

Tikra kliento istorija ir kaip terapija jam padėjo:

„Aš nustojau mėgautis savo darbu, buvau irzlus ir išsekęs, nenorėjau ten būti. Mano šeima suorganizavo man terapiją. Išsiaiškinau, kad man pasireiškė perdegimo sindromas. Terapeuto dėka supratau, kas labiausiai išsekina dabartiniame darbe, ir radau drąsos paprašyti savo vadovo pakeisti darbą. Pakeičiau darbą iš ūmių būklių skyriaus į stacionarą, kur ramiau ir vis dar jaučiuosi naudingas. Išnyko išsekimo ir irzlumo jausmas. Atsirado naujas apetitas darbui ir laisvalaikio pomėgiams. Jei būčiau žinojęs, kiek nedaug tereikia, kad gyvenimas pagerėtų, būčiau tai padaręs jau seniai.“

Apžvelgė

Perdegimo sindromas yra lėtinio streso pasekmė, pasireiškianti išsekimo jausmu. Jis perauga į visiško fizinio ir psichinio išsekimo būseną.