Pogimdyvinė depresija: kaip ją įveikti

Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai 

Pogimdyvinė depresija yra tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Jautiesi tarsi nesi savimi – kaip svetima savo pačios kūne. Tapai jautresnė, dažniau verki, lengvai susierzi. Jaučiatės nerami, jus gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai. Nuovargis jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau.

Gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys ir jaustis beviltiškai prislėgta. Jei kyla mintys pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Tai nėra tavo kaltė. Pogimdyvinė depresija pasitaiko dažniau, nei manai.

Kiekvienais metais 10–15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Tu nesi viena. Džiugina tai, kad dauguma moterų visiškai pasveiksta, kai kreipiasi pagalbos. Net jei atrodo, kad tavo gyvenimas niekada nebus toks pats ir motinystė nėra tau, situacija tikrai pagerės. Tavo smegenys yra apkrautos stresu ir nuovargiu, todėl gali iškreipti tai, kaip matai pasaulį.

Kas vyksta su manimi? Pogimdyvinės depresijos priežastys

Kai sužinosi depresijos priežastis pamatysi, kad šie jausmai nėra tavo kaltė.

• Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja.
• Turi išgyventi labai stiprius hormonų svyravimus ir fizinius iššūkius.
• Būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradai savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį.
• Miegi labai mažai, todėl esi labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams.
• Tikriausiai tikėjaisi, kad šis laikas bus nuostabus – taip visi kalba apie motinystę. Tačiau realybė išmušė tave iš pusiausvyros.
• Žmonės aplink tave nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias tavo gyvenimo laikas ir tai tik gilina tavo kaltės jausmą.
• Jei tavo gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi.
• Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena.
• Įtakos turi ir genetika. Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės.
• Galbūt nėštumas nebuvo planuotas arba jauti neigiamus jausmų dėl to. Tai visiškai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Prašau, neleisk niekam tavęs įtikinti kitaip. Tu esi nepaprastai stipri, kad kovoji ir skaitai šį tekstą.

Ką norime pasakyti? Esant tokioms aplinkybėms visiškai suprantama, kad jautiesi žemiausiame taške. Tai tikrai nereiškia, kad tai, ką išgyveni yra gerai – taip tikrai nėra. Tačiau tai reiškia, kad neturi kaltinti savęs dėl to.

Pogimdyvinė depresija taip pat gali paveikti ir vyrus 

Vyrus tai paveikia dažniau nei gali pasirodyti. Maždaug 1 iš 8–13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus.

Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija. Jei tai tavo situacija, čia gali rasti pagalbą ir palaikymą. Tavo jausmai nėra silpnumo ženklas ir yra išeitis.

Pogimdyvinė depresija ar melancholija? Štai pagrindiniai skirtumai ir simptomai.

Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu.

Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos matu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.

Pogimdyvinės depresijos TESTAS: sužinok ar patiri depresiją

Sužinok ar tai tik laikinas „naujagimio liūdesys“ su pogimdyvine melancholija, ar susiduri su pogimdyvine depresija. Nuoširdžiai įvertink šiuos požymius, atsakydama – TAIP arba NE:

1. Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas kamuoja mane jau daugiau nei 2 savaites.
2. Beveik nebejaučiu jokių teigiamų emocijų – nuolat jaučiuosi blogai.
3. Jaučiu, kad negaliu džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
4. Jaučiu, kad nesugebu sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu.
5. Įsivaizdavau tėvystę visiškai kitaip. Visai nesusitvarkau ir jaučiu kaltę dėl to.
6. Jaučiu, kad niekas pagerės. Jaučiuosi beviltiška.

Kuo daugiau kartų atsakei TAIP, tuo labiau tikėtina, kad patiri pogimdyvinę depresiją. Taip pat užduok šiuos klausimus sau:

1. Ar kada nors pagalvojai, kad tau ar kitiems būtų geriau, jei tavęs čia nebūtų?
2.  Ar esi įsivaizdavusi, kaip būtų palikti viską ar pabėgti ir niekada nebegrįžti?
3. Ar prarandi jėgas rūpintis savimi ir savo kūdikiu?
4. Ar turėjai minčių pakenkti savo kūdikiui, net jei po to jos tave išgąsdino? 
5. Ar patiri intensyvius panikos priepuolius, atsiribojimo nuo realybės jausmą ir mintis, kad nėra išeities?

Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakei TAIP, kreipkis pagalbos kaip galima greičiau.

• Suplanuok seansą su psichologu arba psichiatru.
• Jei jauti, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą.

Jei patiri sunkumus,  nereiškia, kad esi silpna. Tiesiog šiuo metu išgyveni daugiau skausmo, nei gali pakelti. Tačiau tai nesitęs amžinai. Tavo emocijos ir hormonai iškreipia realybę, nes esi patyrusi milžinišką stresą ir nuovargį. Nesistenk su tuo susidoroti viena. Pagalba yra prieinama.

Patiriu pogimdyvinę depresiją arba melancholiją. Kaip tai įveikti ir kur gauti pagalbą.

Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.

1. Kalbėk apie tai, kaip jautiesi

Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą – ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti – galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.

2. Būk švelni sau

Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus – net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.

3. Pabandyk pailsėti

Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.

4. Venk izoliacijos

Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai.

Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.

5. Išbandyk paramos grupes

Gyvai arba galbūt „Facebook“. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą. Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.

6. Pasistenk judėti, valgyti ir gerti

Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.

7. Surask bent šiek tiek laiko sau

Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.

8. Kreipkis pagalbos

Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso – ar net blogėja – atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.

Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Ji gali išnykti per šešis mėnesius

Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą!

Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu – galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti.

Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.

Kur ieškoti terapinės pagalbos 

„Hedepy“ platformoje, iš daugybės patikrintų psichoterapeutų, tikrai rasite sau tinkamą specialistą. Kad būtų paprasčiau, rekomenduosime geriausią terapeutą pagal trumpą 5 minučių testą. Pirmą seansą galėsite suplanuoti jau po kelių dienų.