Asmenybės sutrikimas

Kas yra asmenybės sutrikimai?

Asmenybės sutrikimai – tai įvairūs nukrypimai nuo normalios asmenybės. Paprastai kai kurie jų bruožai būna tokie ryškūs, kad gali neigiamai paveikti asmens ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.

Kokie yra dažniausi asmenybės sutrikimai? Kuo jie skiriasi vienas nuo kito?

Sunku tiksliai nustatyti, kurie asmenybės sutrikimų tipai yra labiausiai paplitę populiacijoje. Tačiau atrodo, kad tai pirmiausia obsesiniai-kompulsiniai, paranoidiniai arba emociškai nestabilios asmenybės sutrikimai. Visi jie labai skiriasi vienas nuo kito priklausomai nuo to, kokie asmenybės bruožai dominuoja konkrečiame asmenyje. Obsesiniam-kompulsiniam asmenybės sutrikimui būdingas perfekcionizmas, kontrolės poreikis ir kognityvinis rigidiškumas. Paranoidinė asmenybė yra nepasitikinti iki priešiškumo. Asmuo dažnai analizuoja paslėptas kieno nors pasakytų žodžių reikšmes ir suvokia jas kaip asmeninį išpuolį. Priešingai, emociškai nestabili asmenybė yra labai įsitraukusi į santykius. Šie santykiai dažnai pasireiškia konfliktais, santykiai būna labai intensyvūs, bet ilgai netrunka. Taip pat žinomas ribinis emociškai nestabilios asmenybės sutrikimo tipas. Ribinis asmenybės sutrikimas santykiuose išgyvenamas ir kaip artumo baimė, ir kaip apleidimo nerimas. Panašiai unikalūs ir kiti asmenybės sutrikimų tipai, pavyzdžiui, šizoidinis, disocialinis, histrioninis, vengimo ar priklausomybės asmenybės sutrikimas.

Dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai

1. Narciziškas asmenybės sutrikimas

Narciziškas asmenybės sutrikimas pasižymi per dideliu savęs įvertinimu, poreikiu nuolatos gauti dėmesį ir pripažinimą, taip pat nesugebėjimu empatizuoti su kitais žmonėmis. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučiasi geresni nei kiti ir reikalauja ypatingo dėmesio, nors jų santykiai gali būti paviršutiniški. Narciziškas asmenybės sutrikimas gali sukelti didelį sunkumą bendravime, nes narcizistai gali nepastebėti kitų jausmų ir dažnai manipuliuoti situacijomis savo naudai. Gydymas, įskaitant psichoterapiją, gali padėti geriau suprasti šiuos elgesio modelius ir mokytis sąmoningai valdyti savo emocijas.

2. Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas (dar žinomas kaip emocinis nestabilumo sutrikimas) pasižymi stipriais emociniais svyravimais, impulsyvumu ir sunkumais palaikyti stabilius santykius. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia aštrų jausmą, kad jie neturi aiškaus savęs įvaizdžio, todėl jų nuotaikos ir elgesys gali greitai keistis. Dėl emocinio nestabilumo jie gali turėti didelių sunkumų santykiuose, kartais net laikydami juos kaip kraštutinius arba idealizuodami žmones, kad vėliau juos visiškai atmestų. Psichoterapija, ypač dialektinė elgesio terapija, gali padėti pagerinti emocinį reguliavimą ir užmegzti sveikesnius santykius.

3. Vengiantis asmenybės sutrikimas

Vengiantis asmenybės sutrikimas apima nuolatinį baimės jausmą dėl kritikos ar atmetimo, dėl ko žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai vengia socialinių situacijų arba atsitraukia nuo naujų patirčių. Jie jaučiasi nepakankamai geri arba menkesni už kitus, todėl dažnai atsiranda izoliacija ir sunkumai užmegzti draugystes ar profesionius santykius. Vengiantis asmenybės sutrikimas gali būti susijęs su nuolatiniu jausmu, kad jie yra nepakankamai vertinami arba netinkami. Terapija, įskaitant kognityvinę-elgesio terapiją, gali padėti žmogui įveikti šią baimę ir išmokti palaikyti sveikesnį socialinį gyvenimą, taip pagerinant bendravimo ir savivertės įgūdžius.

4. Antisocialus asmenybės sutrikimas

Šis sutrikimas pasižymi nepagarba kitų žmonių teisėms, dažnai pasireiškiančia melu, manipuliavimu, apgavystėmis ir socialinių normų nepaisymu. Asmenys su antisocialiu asmenybės sutrikimu dažnai elgiasi impulsyviai, be sąžinės graužaties ir neretai pažeidžia visuomenės normas ar teisės aktus. Tai gali sukelti problemas tiek asmeniniame gyvenime, tiek teisinėje srityje.

5. Paranoidinis asmenybės sutrikimas

Paranoidinis asmenybės sutrikimas pasižymi nuolatiniu įtarumu ir nepasitikėjimu kitais žmonėmis, tikintis, kad aplinkiniai nori pakenkti ar juos apgauti. Asmenys su šiuo sutrikimu dažnai reaguoja su per dideliu įtarumu ir linkę interpretuoti kitų žmonių elgesį kaip grėsmę. Dėl šio nuolatinio nerimo ir įtarumo jų santykiai dažnai būna įtempti ir nesėkmingi.

6. Histrioninis asmenybės sutrikimas

Histrioninis asmenybės sutrikimas pasireiškia nuolatiniu poreikiu būti dėmesio centre. Asmenys, turintys šį sutrikimą, gali ieškoti dėmesio ir pritarimo bet kokiu būdu, net jei tai sukelia nepatogumų ar neigiamų reakcijų. Jie gali būti emocionalūs, teatrališki ir perdėtai reaguoti į situacijas, norėdami sukurti dramą ir pritraukti dėmesį.

7. Šizotipinis asmenybės sutrikimas

Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra psichikos būklė, pasižyminti keistais mąstymo modeliais, elgesiu ir asmenybės bruožais, kurie dažnai sukelia socialinį atsiskyrimą ir sunkumus užmegzti santykius su kitais. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai patiria paranojiškų ar keistų idėjų, kaip pavyzdžiui, tikėjimas, kad jie turi ypatingų galių arba kad kiti žmonės gali juos stebėti. Jų elgesys gali būti neįprastas ar ekscentriškas, o socialinė sąveika dažnai sukelia nerimą ir diskomfortą. Šizotipiniai asmenybės sutrikimai gali apimti sunkumų mąstyme, neadekvatų emocinį atsaką ir nesugebėjimą prisitaikyti prie socialinių normų. Nors šis sutrikimas dažnai asmenyje nesukelia rimtų psichozinių simptomų, jis gali tapti reikšmingu gyvenimo kokybės ir santykių su kitais sunkumu šaltiniu. Gydymas dažnai apima psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gali būti naudingas ir medikamentinis gydymas.

8. Atsparus asmenybės sutrikimas

Tai gana retas sutrikimas, kai žmogus nuolat pasireiškia tendencija vengti atsakomybės ar sprendimų priėmimo. Jie dažnai vengia sunkumų ir pabėga nuo iššūkių, nesugeba prisimti atsakomybės už savo veiksmus ir dažnai nepasitiki savo sugebėjimais.

Visi šie sutrikimai turi tam tikras bendras ypatybes, tokias kaip emocinis nestabilumas, socialinių normų nesupratimas ar nesugebėjimas sukurti sveikų santykių. Gydymas šiais sutrikimais paprastai apima psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Svarbu žinoti, kad asmenybės sutrikimai dažnai būna ilgalaikiai ir reikalauja nuolatinės pagalbos bei palaikymo.

Kaip pasireiškia asmenybės sutrikimas? Kaip sužinoti, kad turiu asmenybės sutrikimą?

Asmenybės sutrikimai dažniausiai atsiskleidžia santykiuose. Būtent juose žmonės, kenčiantys nuo tam tikro asmenybės sutrikimo, paprastai patiria daugiausia iššūkių. Jų santykiai yra problemiški ir nepatenkinami, vieni jaučia grėsmę, kiti yra nuo jų priklausomi, o kai kuriais atvejais tai būna ir vieno, ir kito derinys. Jau išryškėję asmenybės bruožai sustiprėja sudėtingose gyvenimo situacijose. Asmenybės sutrikimų turinčiam žmogui dažnai būna sunkiau įveikti krizę.
Prieinami internetiniai asmenybės testai yra tinkama orientacinė priemonė jūsų profiliui nustatyti. Jie padės įvardyti, į ką esame emociškai ir protiškai linkę ir kokią įtaką tai daro mūsų elgesiui. Tačiau išsamią diagnozę atlieka tik ekspertas, dažniausiai klinikinis psichologas. Tai išsamus psichologinis tyrimas, apimantis interviu, anamnezę, klausimyną arba projekcinius metodus.

Kaip gydomi asmenybės sutrikimai?

Pirmoji gydymo kryptis – psichoterapija. Tačiau svarbu teisingai nustatyti tikslus ir lūkesčius. Tik taip išvengsite ankstyvo gydymo nutraukimo ir nusivylimo. Asmenybė yra pagrindas mūsų pasaulio suvokimui ir veikimui jame. Jei būtina įsikišti į jos struktūrą, tai visada yra ilgalaikis procesas. Vidutinės trukmės arba trumpalaikė psichoterapija padeda asmenybės sutrikimų turintiems žmonėms įveikti krizinius momentus. Kaip vaistai nuo elgesio sutrikimų vartojami nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai arba mažos antipsichotikų dozės. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, vaistais siekiama įveikti laikiną psichikos būklės pablogėjimą.

Kaip psichoterapija padeda gydyti asmenybės sutrikimus?

Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).

Kaip internetinė psichoterapija gali padėti gydyti asmenybės sutrikimus?

Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.