Darbo-gyvenimo pusiausvyra

Kas yra darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra?

Paprastai tariant, tai susiję su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Tačiau to negalima atskirti, darbas ar studijos yra gyvenimo dalis ir jų svarba skirtingais gyvenimo etapais kinta. Tikslingiau būtų galvoti apie darną kaip apie prisidėjimą prie bendro pasitenkinimo gyvenimu. Daugelis žmonių ilgą laiką pirmenybę teikia darbui, o ne asmeniniam gyvenimui ir laisvalaikiui, o tai gali sukelti nemažai asmeninių problemų ir perdegimo sindromą.

Kaip pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą?

Svarbiausia sąžiningai atsakyti į klausimą, kokie yra dabartiniai mūsų gyvenimo prioritetai. Ir juos spręsti, o ne stengtis viską daryti ir visur būti tobulam. Negalima vienu metu būti visą darbo dieną dirbančia vadove ir visą darbo dieną dirbančia motina. Svarbu rasti laiko pailsėti, išsimiegoti ir pasirūpinti savimi, ne tik kitais. O jei jaučiate, kad "privalote" daug dirbti, paieškokite, iš kur tas jausmas kyla ir ką reiškia, kad privalote, čia gali padėti psichoterapija. Laiko planavimo metodai taip pat gali padėti suderinti darbą ir šeimos gyvenimą.

Kokios yra pagrindinės laiko valdymo praktikos?

Motyvacija yra labai svarbi, be jos sunku pakeisti laiko valdymą. Iš pradžių turime suprasti, ką darome, kodėl tai darome ir kiek laiko tai užima. Tada pagalvokite, ką galima sumažinti arba deleguoti. Nusistatykite, kas yra mūsų laiko eikvotojai ir kaip juos pašalinti. Toliau turime suplanuoti, kada ir ką darysime. Jei įmanoma, reikia laikytis to, ką suplanavome. Tai padaryti padeda susikaupimo technikos. Taip pat labai svarbu skirti laiko poilsiui ir sustojimui. Nė vienas laiko valdymo metodas nėra savitikslis; turime rasti tai, kas mums geriausiai tinka.

Kaip pasireiškia darboholizmas?

Darboholikas pirmenybę teikia darbui, o ne viskam kitam, tik darbas jam suteikia prasmės ir naudingumo jausmą. Jis labai stengiasi ir dažnai to reikalauja iš kitų. Darboholikas neturi jokių pomėgių, riboja laiką, praleidžiamą su šeima ar draugais. Nedirbdamas jis gali jaustis kaltas. Darboholikas paprastai daug dirba, kad kompensuotų kokią nors vidinę problemą, santykių trūkumą, savigarbos stoką ir t. t. Darboholizmas dažnai sukelia perdegimo sindromą.

Kaip gydomas darboholizmas?

Svarbiausia yra motyvacija, darboholikas turi suvokti savo priklausomybę ir norėti ką nors daryti. Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti suprasti priklausomybės priežastis, iš naujo įvertinti prioritetus ir ieškoti kitų vidinio pasitenkinimo šaltinių. Labai svarbu sumažinti darbinę veiklą, stiprinti socialinius santykius ir susirasti naujų ar atnaujinti pomėgius. Atsipalaidavimo technikos ir apskritai sveikas gyvenimo būdas taip pat gali padėti tobulėti. Tai yra ilgalaikis procesas, ir gerai, kad nesate vieni.