Psichoterapija dažniausiai rimtesnes problemas išsprendžia motyvuojant. Tai naudinga tais atvejais, kai motyvacijos praradimas labai paveikia funkcionavimą darbe, namuose ar mokykloje. Psichoterapija padeda atskleisti mūsų vidinius motyvus, suprasti, kas iš tiesų mus motyvuoja ir ar tai tebegalioja. Išsiaiškinsime, ar dalykai, dėl kurių prarandame motyvaciją, tikrai yra tai, ko norime, ar tai darome „dėl“ kažko ar kažkam. Nustatysime, ar kompensuojame žemą savivertę, ar stengiamės padėkoti savo tėvams. Psichoterapija taip pat padės atstatyti mūsų vidinius resursus sunkiose situacijose, kad galėtume geriau jas valdyti.

Kas yra motyvacija?

Motyvacija yra sudėtingas psichinis procesas, kuris palaiko arba susilpnina mūsų veiksmus, susijusius su tikslu. Motyvacija gali būti vidinė, pagrįsta mūsų pačių poreikiais (pvz., raida, pažinimas, savirealizacija), ir išorinė, ateinanti iš išorės. Motyvacija gali būti teigiama (gauti atlygį) arba neigiama (vengti kažko nemalonaus).

Kaip sustiprinti motyvaciją mokytis?

Svarbu suvokti tikslą prisiminti, kodėl mokaisi. Įsivaizdavimas, kaip bus, kai baigsi mokslus arba kai įsisavinsi tai, ką mokaisi, gali suteikti motyvacijos. Taip pat būtina išsikelti dalinius, pasiekiamus tikslus ir juos pasiekus suplanuoti nedidelį atlygį (kavą, pasivaikščiojimą). Taip pat bus naudinga nustatyti reguliarų mokymosi laiką ir įrašyti juos į kalendorių.

motivace

Kaip pasisemti motyvacijos dirbti?

Pirmiausia pagalvokite apie savo darbą. Ar vis dar mėgaujatės? Ar tau tai prasminga? Ar mokaisi ko nors naujo? Ar už tai pagrįstai atlyginama? Ar gerai dėl to jautiesi? Ar galite tai padaryti per protingą laiką? Ar turite pakankamai poilsio? Pabandykite pakeisti arba modifikuoti tai, kas jums netinka. Jei tai nepadeda, tikriausiai laikas keisti darbą. Naudinga pasikonsultuoti su savo situacija su specialistu.

Kaip palaikyti motyvaciją dirbti ir mokytis?

Kai prarandame motyvaciją dirbti ar mokytis, nenorime tęsti, užduotys atrodo sunkios, jaučiamės pavargę, negalime išvengti atidėliojimo. Tada dera suvokti, kodėl mes pirmiausia tą dalyką darome, koks jo tikslas ar prasmė. Kai kurie darbai gali būti nuobodūs, bet būtina atlikti didesnį projektą, kaip ir daug pastangų reikalaujantis egzaminas norint užbaigti studijas. Galite įsivaizduoti, kaip bus, kai tai padarysite, kai sužinosite ką nors daugiau, įsijausite į jausmą, kurį pajusite baigę. Taip pat patartina darbus ar studijas suskirstyti į mažesnius vienetus ir juos baigus galite būti apdovanoti, pavyzdžiui, pasivaikščiojimu ar kava. Svarbu planuoti poilsį ir pertraukas. Esant ilgalaikėms darbo motyvacijos problemoms, naudinga pagalvoti ir apie darbą kaip tokį. Ar tau tai bent šiek tiek patinka? Ar tau tai prasminga? Ar mokaisi ko nors naujo? Ar už tai pagrįstai atlyginama? Ar gerai joje jautiesi? Ar galite tai padaryti per protingą laiką? Ar turite pakankamai poilsio? Pasistenkite pakeisti tai, kas jums netinka, pavyzdžiui, aptarkite galimybę pakeisti darbo aprašymą, atlikite sudėtingesnes užduotis ar koreguokite darbo valandas. Jei tai nepadeda, apsvarstykite galimybę pakeisti darbą. O studijuojant galima užduoti panašius klausimus, daugelis žmonių pradeda studijuoti sritį, pavyzdžiui, tėvų iniciatyva, ir pamažu paaiškėja, kad studijuoti jiems tikrai nepatinka arba neturi tam pakankamai prielaidų. Naudinga pasitelkti ekspertą, kuris padės užduoti tinkamus klausimus.

Kaip vėl rasti motyvaciją?

Mes dažnai prarandame motyvaciją, nes dedame daug pastangų, tačiau mūsų tikslas vis dar nesimato, ypač vykdant ilgalaikius projektus ir užduotis. Padalinkite savo projektą, nesvarbu, ar tai darbas, svorio metimas ar maratono bėgimas, į mažesnius, lengviau pasiekiamus vienetus ir reguliariai dirbkite su jais. Priminkite sau, kodėl tai darote, koks jūsų tikslas. Taip pat paklauskite, kodėl tikslas jums asmeniškai svarbus šiuo metu ir ar tai tikrai jūsų tikslas. Psichoterapija taip pat gali būti naudinga, nes ji padeda atskleisti, kas iš tikrųjų mus motyvuoja.

Kaip elgtis praradus gyvenimo motyvaciją?

Gyvenimo motyvacijos praradimą dažnai sukelia kiti reikšmingi jūsų gyvenimo praradimai, pavyzdžiui, partnerio, vaiko, darbo ar sveikatos praradimas, kas keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Pirma, būtina susidoroti su šia netektimi arba „nuliūdinti“. Čia psichoterapija gali būti labai naudinga, padedanti susitaikyti su netektimi. Jis taip pat gali gydyti kaltės jausmą, kuris gali kilti tokiose situacijose. Tuomet dera ieškoti kitų motyvacijos ir gyvybinės energijos šaltinių, kartais naujos gyvenimo prasmės. Čia taip pat prasminga psichoterapija, terapeutas kartu su klientu ieško tolimesnių pokyčių galimybės ir palaiko jį laipsniškai juos įgyvendinant. Gyvenimo motyvacijos praradimas gali būti susijęs ir su depresija, sunkesniais atvejais naudinga vartoti antidepresantus.

Tikra kliento istorija ir kaip terapija jam padėjo:

„Rašydamas diplominį darbą ieškojau psichologo. Teko du kartus atidėti terminą, nes negalėjau susitvarkyti. Iškilo reali grėsmė, kad nebaigsiu studijų. Patirdavau nuolatinį stresą, kad mane išvarys, nuo nieko kito negalėjau atsipalaiduoti, nes gailėjausi, kad neparašiau. Terapijoje sužinojau, kad turiu išmokti strategijų, kaip tęsti darbą esant stresui. Išmokau organizuoti savo darbo laiką ir nepamiršti išsivalyti galvos su savo pomėgiais."

Galvojate apie terapiją?

Tikrai verta pabandyti

© Hedepy s.r.o.

Jei jūsų psichikos sveikatos būklė kelia grėsmę jums arba aplinkiniams, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos liniją (tel. 116 123).
Mūsų psichoterapeutai ar Hedepy neatsako už jūsų sveikatos būklę.

VisaMastercardGoogle PayApple PayPayPal