Pyktis

Kas yra pyktis?

Pyktis ir įniršis – tai emocijos, kurias skiria intensyvumas, su kuriuo jas patiriame. Taigi agresija labiau apibūdinama kaip instinktas, vidinė energija, kuri yra įgimta, o jos raiškai didelę įtaką daro aplinka, kurioje gimstame.

Kaip valdyti pyktį?

Kad išmoktume valdyti pyktį, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas jį sukelia. Išmokite savęs paklausti. Jei vidinis balsas priešinasi ir nenori atsakyti, pasikvieskite į pagalbą specialistą, psichologą ar psichoterapeutą. Paprasti, bet stiprūs klausimai tikrai atbaidys vidinį balsą. Pykčio priežastys galiausiai padės jį tinkamai nukreipti.

Kaip tinkamai išlieti pyktį?

Jei jau žinai, kas sukelia pyktį, galbūt jau sumažinai ir pyktį lydintį vidinės įtampos jausmą. Tačiau kaip jį išreikšti neužslopinant jo savyje, bet kartu ir nesužeidžiant savęs ar kitų? Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, yra trumpalaikis dalykas. Todėl gali padėti žinojimas, kad jis netruks amžinai ir netrukus vėl išnyks.

Ko vengti, kai jaučiame artėjantį pyktį?

Jei slopini pyktį, didėja rizika, kad anksčiau ar vėliau nustosi jį kontroliuoti ir jis pasireikš protrūkiu. O jei pavyks jį pakankamai ilgai kaupti savyje, tikėtina, kad jis gali pakenkti ir tavo sveikatai. Rekomenduojama leisti pykčiui pasireikšti, tačiau tokia forma, kuri atneštų palengvėjimą ir nepakenktų niekam kitam, įskaitant tave patį. Emociniai treneriai arba psichoterapeutai gali padėti sukurti savo ritualus, kurie suteiktų pykčiui taisykles.

Kas yra pykčio priepuoliai?

Pykčio priepuoliai – tai ne šiaip bloga nuotaika ar susierzinimas. Tai emocinis „sprogimas“, kai žmogus stipriai praranda savitvardą ir reaguoja daug intensyviau, nei situacija to reikalauja. Dažniausiai viskas vyksta greitai: žodžiai liejasi be filtro, kūnas įsitempęs, o emocijos ima viršų.

Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki ilgiau, o po jo dažnai ateina kaltės jausmas, nuovargis ar net sumišimas – „kas ką tik čia įvyko?“. Svarbu suprasti, kad tai nėra žmogaus „charakterio bruožas“ ar „ūmus temperamentas“ – dažniausiai už pykčio priepuolių slypi giliau esantys dalykai: susikaupęs stresas, neišsakyti jausmai, nesaugumo jausmas ar net neapdorota trauma.

Pykčio priepuoliai nėra nei sveikas emocijų reiškimas, nei efektyvi problemų sprendimo forma. Tai ženklas, kad vidinė įtampa peržengė ribas ir žmogui reikia saugesnio, brandesnio būdo išreikšti, kas vyksta jo viduje.

Kas slypi už pykčio priepuolių? Ką daryti su vaikų pykčiu?

Pykčio priepuoliai tikriausiai yra susikaupusio nusivylimo ar streso rezultatas. Polinkis į pykčio priepuolius gali būti genetinis, taip pat dėl aplinkos, kurioje gyvename, arba dėl to, kur gyvenome vaikystėje. Jei jau atsidūrei užburtame nevaldomo pykčio rate, sulėtink tempą ir grįžk atgal į praeitį, kur tau ėmė stigti jėgų. Pasikalbėk su kuo nors, kas gali padėti tau orientuotis, pavyzdžiui, su mylimu žmogumi arba terapeutu internetu.

Vaikų pykčio lygiui įtakos turi ir genetika, ir aplinka (šeima). Jei pykčio priepuoliai yra dažni, paprastai rekomenduojama šeimos terapija, kuri veikia kompleksiškai, idealiu atveju su visais šeimos nariais.

Kokie yra pykčio priepuolio ženklai?

• Fizinė įtampa kūne
  Rankos suspaustos į kumščius, pečiai pakelti, žandikaulis įtemptas. Kūnas pirmas parodo, kad viduje kaupiasi įtampa.
• Greitesnis kvėpavimas arba širdies plakimas
  Net jei dar neįvyko konfliktas – organizmas jau ruošiasi „kovai“. Kvėpavimas pagreitėja, pulsas pakyla.
• Karščio pojūtis arba paraudimas
  Veidas ar kūnas gali staiga įkaisti – tai fiziologinė reakcija į stiprėjantį stresą ar pyktį.
• Dirglumas dėl smulkmenų
  Prieš pat priepuolį žmonės dažnai būna „ant ribos“ – erzina garsai, žodžiai, net niekuo dėti žmonės.
• Vidinis dialogas – mintys tampa „aš prieš juos“
  Prasideda neproduktyvus galvojimas: „Kodėl visada taip?“, „Jie specialiai mane erzina“, „Negaliu daugiau kentėti“. Tokios mintys kursto emocijas.
• Sunku susikaupti arba mąstyti aiškiai
  Prieš priepuolį logika traukiasi, emocijos ima viršų. Mintys gali būti padrikos, sunku „pagauti save“.
• Polinkis staiga atsitraukti arba užsisklęsti
  Kai kurie žmonės prieš pyktį nutilsta, atsitraukia ar „susigūžia“ – tai gali būti tyli įtampa, kuri netrukus sprogs.
• Padidėjęs balsas arba greitesnė kalba
  Net jei dar nevyksta konfliktas, kalba gali tapti aštresnė, greitesnė, tonas pakilęs – tai ženklas, kad emocijos kaupiasi.

Kaip psichoterapija gali man padėti valdyti agresiją?

Jei manai, kad tavo agresija kelia problemų ir kad tave pernelyg dažnai valdo pyktis ir įniršis, psichoterapija yra galimybė keistis. Pirmiausia ji padės išsiaiškinti, kam skirtas tavo pyktis ir koks jo vaidmuo tavo gyvenime (ugdymas). Ji padės išsiaiškinti priežastis, kodėl būtent toks elgesio stilius vyrauja labiau nei kitoks (supratimas). Ir padės rasti kitų būdų, kaip įveikti stresines situacijas. Tai gali būti savęs pažinimo stiprinimas, bendravimo įgūdžių ar pasitikėjimo savimi ugdymas.