Pyktis, įniršis arba agresija. Visi juos pažįstame. Nieko negalime sau padėti, nes jie yra mūsų prigimties ir normalios psichologinės raidos dalis. Dar paradoksaliau yra tai, kad šiuolaikinė visuomenė jų nepripažįsta. Baimė būti teisiamam gali priversti mus juos slopinti, o tai tik žingsnis ligos ar pykčio priepuolių link. Tačiau kaip sutramdyti pyktį ir tinkamai jį nukreipti?
Pyktis ir įniršis – tai emocijos, kurias skiria intensyvumas, su kuriuo jas patiriame. Taigi agresija labiau apibūdinama kaip instinktas, vidinė energija, kuri yra įgimta, o jos raiškai didelę įtaką daro aplinka, kurioje gimstame.
Kad išmoktume valdyti pyktį, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas jį sukelia. Išmokite savęs paklausti. Jei vidinis balsas priešinasi ir nenorite atsakyti, pasikvieskite į pagalbą specialistą, koučerį ar psichoterapeutą. Paprasti, bet stiprūs klausimai tikrai atbaidys vidinį balsą. Pykčio priežastys galiausiai padės jums jį nukreipti.
Jei jau žinote, kas sukelia pyktį, galbūt jau sumažinote ir pyktį lydintį vidinės įtampos jausmą. Tačiau kaip jį išreikšti neužslopinant jo savyje, bet kartu ir nesužeidžiant savęs ar kitų? Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, yra trumpalaikis dalykas. Todėl gali padėti žinojimas, kad jis netruks amžinai ir netrukus vėl išnyks.
Jei slopinate pyktį, didėja rizika, kad anksčiau ar vėliau nustosite jį kontroliuoti ir jis pasireikš protrūkiu. O jei pavyks jį pakankamai ilgai kaupti savyje, tikėtina, kad jis gali pakenkti ir jūsų sveikatai. Rekomenduojama leisti pykčiui pasireikšti, tačiau tokia forma, kuri atneštų palengvėjimą ir nepakenktų niekam kitam, įskaitant jus pačius. Emociniai treneriai arba psichoterapeutai gali padėti jums sukurti savo ritualus, kurie suteiktų pykčiui taisykles.
Pykčio priepuoliai tikriausiai yra susikaupusio nusivylimo ar streso rezultatas. Polinkis į pykčio priepuolius gali būti genetinis, taip pat dėl aplinkos, kurioje gyvename, arba dėl to, kur gyvenome vaikystėje. Jei jau atsidūrėte užburtame nevaldomo pykčio rate, sulėtinkite tempą ir grįžkite atgal į praeitį, kur jums ėmė stigti jėgų. Pasikalbėkite su kuo nors, kas gali padėti jums orientuotis, pavyzdžiui, su mylimu žmogumi arba terapeutu internetu.
Vaikų pykčio lygiui įtakos turi ir genetika, ir aplinka (šeima). Jei pykčio priepuoliai yra dažni, paprastai rekomenduojama šeimos terapija, kuri veikia kompleksiškai, idealiu atveju su visais šeimos nariais.
Jei manote, kad jūsų agresija kelia jums problemų ir kad jus pernelyg dažnai valdo pyktis ir įniršis, psichoterapija yra galimybė keistis. Pirmiausia ji padės jums išsiaiškinti, kam skirtas jūsų pyktis ir koks jo vaidmuo jūsų gyvenime (ugdymas). Ji padės išsiaiškinti priežastis, kodėl būtent toks elgesio stilius vyrauja labiau nei kitoks (supratimas). Ir padės jums rasti kitų būdų, kaip įveikti stresines situacijas. Tai gali būti savęs pažinimo stiprinimas, bendravimo įgūdžių ar pasitikėjimo savimi ugdymas.
Jei jūsų psichikos sveikatos būklė kelia grėsmę jums arba aplinkiniams, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos liniją (tel. 116 123).
Mūsų psichoterapeutai ar Hedepy neatsako už jūsų sveikatos būklę.