Sielvartas

Kas yra gedulas?

Gedulas - tai žmogaus reakcija į netektį. Emociškai jį išgyvename kaip melancholiją, kuri pasireiškia įvairiais lygmenimis - nuo liūdesio iki sielvarto ar nevilties. Kita vertus, mūsų protas atsiduria chaose ir sumaištyje. Prisiminimai apie prarastą daiktą atsiranda intensyviai. Vieni netektį išlieja verkdami, kiti pasitraukia į nuošalę, išskyrus agresijos apraiškas. Gedulą gali lydėti miego sutrikimai, apetito pokyčiai, laikinas pabėgimas vartojant alkoholį arba uždegantis dvasingumas (stengiantis rasti paaiškinimą). Kiekvienas žmogus gedulą išgyvena labai skirtingai, mus vienija tai, kad jis kuriam laikui paralyžiuoja mūsų gyvenimą ir paveikia mūsų išgyvenimus, elgesį ir mąstymą.

Kokie yra gedulo etapai?

Dažnai gedintiems žmonėms padeda žinojimas, kad gedėjimas turi savo dėsnius. Jis vyksta etapais, turi pradžią ir pabaigą. Taigi tai suteikia vilties, kad jei išgyvensime krizę jos neneigdami, vieną dieną ji baigsis ir mes galėsime įžengti į naują gyvenimo etapą kaip brandesnės ir sąmoningesnės asmenybės. Gedėjimas dažniausiai apibūdinamas šių fazių seka: neigimas (tai negali būti tiesa.), pyktis (kaip tai galėjo atsitikti? Kas kaltas?), sandėris (gal jie klydo, nereikia daugiau nieko tirti.), depresija (niekas nebeturi vertės.), susitaikymas (priimu viską, kas ateina.).

Kaip susidoroti su mylimo žmogaus mirtimi?

Didžiausia netektis mūsų gyvenime yra mylimo žmogaus mirtis, tai negrįžtama netektis. Susidoroti su ja nereiškia ją pamiršti, bet ją išgyventi ir leisti sau patirti laimingą ateitį. Jei tik įmanoma, pasinaudokite šeimos, artimųjų ir draugų parama. Taip pat galima pasinaudoti psichoterapija arba krizių intervencija, padedančia išgyventi dažnai labai stiprų emocijų antplūdį. Šiandien dažnai pamirštami ritualai taip pat gali būti naudingi. Atsisveikinimas su mylimu žmogumi gali teigiamai padėti susitaikyti.

Kaip galiu padėti kitam žmogui susitaikyti su mylimo žmogaus mirtimi?

Mirtis yra sunki tema dėl daugelio priežasčių, ypač kai kalbama apie ką tik ištiktą žmogų, ji gali mus paralyžiuoti. Ieškome tinkamų žodžių, stengiamės nusiraminti, kartais bet kokia kaina. Tačiau guodimas geranoriškais patarimais dažnai nelabai padeda. Pasirodo, daug didesnę paramą gedinčiajam suteiksite, jei būsite tiesiog šalia arba pasirengę išklausyti. Tačiau net ne tik tai - būti emociniu vampyru sunku jau savaime. Be to, mirties tema gali atverti mūsų pačių baimes ir traumas. Dažnai net artimiems gedintiems žmonėms reikia erdvės sau. Tokią erdvę suteikia psichoterapija, leidžianti susidurti su savo klausimais saugioje aplinkoje ir gauti sau reikalingą paramą.

Kiek laiko trunka gedulas? Kiek laiko normalu gedėti netekus mylimo žmogaus?

Sielvartas susijęs su mylimo žmogaus netektimi. Iš pradžių gali atrodyti, kad jis tęsis amžinai ir niekada nesibaigs. Jo intensyvumas gali stabilizuotis ir didėti skirtingais metų momentais (pvz., per Kalėdas, jubiliejus ar gimtadienius).  Sielvartas gali trukti metus, o gali net ketverius. Sakoma, kad gedėjimo trukmė priklauso nuo santykių, kuriuos palaikėme su mirusiuoju, intensyvumo. Jei jaučiate, kad po ilgo laiko vis dar negalite grįžti į gyvenimą, galbūt vertėtų pasikalbėti su specialistu. Jie ne tik jus išklausys, bet ir padės "atsiduoti" tam, ką, galbūt bijodami skausmo, buvote nustūmę į šalį.

Kaip psichoterapija gali padėti įveikti sielvartą?

Psichoterapija - tai erdvė, kurioje galite išlieti emocijas, kurių kitaip neturėtumėte galimybės išlieti kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, stiprų mirusiojo ilgesį, pyktį ant viso pasaulio ar savigailą. Nebūsite vieni nė vienoje iš šių situacijų. Tai taip pat gali atnešti palengvėjimą dirbant su tuo, kaip mes bendraujame su draugais ar kolegomis apie savo netektį, kai ji iškyla. Tai taip pat gali būti streso šaltinis gedinčiajam. Tikslas turėtų būti susitaikyti su tuo, kas įvyko, ir grįžti į laimingą gyvenimą.