Psichinė trauma, kuri sutrikdo mūsų asmeninį vientisumą ir daro didelę įtaką tam, kaip mes patiriame viską, kas nauja. Sakoma, kad kiekvienas iš mūsų turi traumų. Tai labai tikėtina kasdienio gyvenimo rizika. Mūsų žmogiškoji reakcija į ją taip pat labai natūrali, tačiau ji dažnai baigiasi sustingimu. Kažkodėl nepatiriame įgimtos instinktyvios reakcijos, kuri liepia mums bėgti arba kovoti. Tai taip pat svarbi informacija, padedanti traumą patyrusiam žmogui priimti sumaištį, kurioje jis atsiduria iš dienos į dieną. Psichoterapija gali eiti dar toliau. Jos galioje yra ištraukti žmogų iš praeities išgyvenimų nelaisvės ir vėl leisti jam mėgautis dabartimi.
Psichologinė trauma - tai įvykis, kuris subjektyviai išgyvenamas kaip labai stiprus ir pavojingas gyvybei. Dažniausiai ją sukelia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, karas, eismo įvykiai, invazinės operacijos, taip pat prievarta ar ilgalaikis pagrindinių emocinių poreikių nepatenkinimas, ypač vaikystėje. Taigi trauma gali būti vienkartinis įvykis arba ilgalaikė, ji gali būti ūmi arba pasireikšti kaip potrauminio streso sutrikimas.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai uždelsta reakcija į traumuojantį įvykį, kurio nepavyko apdoroti ir kuris grįžta į žmogų pirminiu neapdorotu pavidalu (vadinamieji prisiminimai). Tai šliaužiančios mintys ir prisiminimai apie traumą. Tuo pat metu žmogus linkęs vengti visko, kas kaip nors susiję su traumuojančiu įvykiu. Apraiškos, kurias žmogus gali jausti, yra sutrikęs susikaupimas ir nesugebėjimas mąstyti dėl padidėjusio susijaudinimo.
Nors gali atrodyti, kad už potrauminio streso sutrikimo slypi tik akivaizdžios katastrofos, pavyzdžiui, potvyniai ar masinės nelaimės, traumos dažnai apima įvykius, kurie atrodo kur kas nepastebimiau ir kuriuos bet kas kitas gali vertinti kaip kur kas mažiau grėsmingus. Dažnai net nekreipiame į juos dėmesio, nors jie labai smarkiai paveikė mūsų gyvenimą. Gimdymas gali būti traumuojantis ir lemti, kad moteris nusprendžia nebeturėti kito vaiko, nors iki tol galbūt svajojo apie didelę šeimą. Lygiai taip pat partnerio neištikimybė gali pakirsti mūsų pasitikėjimą, ir tada mes visiškai pakeičiame savo santykių veikimo būdą, jei apskritai kokius nors užmezgame.
Internete galima rasti įvairių potrauminio streso sutrikimo testų variantų. Tačiau jų rezultatai visada yra tik orientaciniai. Patikimą tyrimą atlieka psichiatras ir klinikinis psichologas, kurie dažnai atmeta arba patvirtina kitos psichikos ligos buvimą.
Pirmoji gydymo kryptis - psichoterapija, kurią kai kuriais atvejais galima papildyti vaistais, dažniausiai antidepresantais. Plėtojantis neuromokslams, apie traumą žinome šiek tiek daugiau, ypač kai galime nusakyti pokyčius centrinės nervų sistemos lygmeniu. Šiomis žiniomis naudojamasi, pavyzdžiui, taikant EMDR metodą (apdorojimas ir desensibilizacija naudojant akių judesius). Šiuolaikinės psichoterapijos pagrindas - palaikyti žmogaus gebėjimą gydytis pačiam. Tai kuriama konfidencialaus kliento ir terapeuto santykio fone. Tik tokioje saugioje erdvėje įmanoma palaipsniui iš naujo apdoroti traumą.
Galbūt apie tai žinote, o galbūt tik spėliojate. Vaikystės trauma, kaip ir suaugusiųjų trauma, gali būti įvairių formų - nuo ilgalaikės prievartos iki mirties šeimoje ar nepriežiūros. Kiekviename amžiuje vaikas su trauma tvarkosi skirtingai, atsižvelgiant į jo raidos lygį. Tačiau ji akivaizdžiai veikia jo elgesį ir didina rizikos veiksnius ateityje, pavyzdžiui, per daug vartojant priklausomybę sukeliančias medžiagas arba kenčiant nuo sveikatos sutrikimų,pvz. Būtent kūnas yra dažnas mūsų traumų, kurias nešamės iš vaikystės į suaugusiųjų amžių, nešėjas. Jame miega neišreikšta energija, kurią mes, žmonės, naudojame reaguodami į traumuojančią patirtį. Po to reikia grįžti prie tokios patirties ir ją uždaryti. Tam gali padėti į kūną orientuotos technikos, tokios kaip atsipalaidavimas ar kvėpavimas. Dalijimasis su artimu žmogumi taip pat gali būti būdas palengvinti traumą. Patikimą pagalbą ir saugų vadovavimą suteiks terapeutas, geriausiai - ilgalaikės psichoterapijos rėmuose.
Šiandien psichoterapijoje trauma nelaikoma negrįžtamu likimu, paveikusiu žmogaus gyvenimą, kuris niekada nebebus toks pat. Vis dažniau trauma suvokiama kaip galimybė augti, gebėti peržengti savo vienatvę ir atrasti užuojautą sau ir kitiems. Pirmas dalykas, kurį siūlo psichoterapija, yra pasitikėjimas ir saugumas. Kiekviena terapinė sistema turi savų būdų, kaip priartėti prie pirminės atminties. Atskleidžiamos tokią kelionę lydinčios emocijos ir minčių srovės. Tačiau jose niekada nebūsite vieni. Visada jas išgyvensite žinodami, kad gyvenate ir turite savų išteklių bei gebėjimų, kuriuos terapeutas palaipsniui atranda kartu su jumis. Psichoterapinis procesas veda prie traumuojančio įvykio priėmimo. Tokias pačias galimybes suteikia ir internetinė psichoterapija. Ji gali sustiprinti saugumo jausmą, ypač per pirmuosius užsiėmimus, nes klientas yra jam gerai pažįstamoje vietoje.
Jei jūsų psichikos sveikatos būklė kelia grėsmę jums arba aplinkiniams, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos liniją (tel. 116 123).
Mūsų psichoterapeutai ar Hedepy neatsako už jūsų sveikatos būklę.