Nerimas, panikos priepuoliai ir karštis. Kodėl vasarą jaučiatės blogiau?

Sezoninės depresijos nėra vienintelės

Galbūt esate girdėję apie sezoninį afektinį sutrikimą, kai šaltuoju metų laiku kyla psichologinių problemų – daugiausia depresija. Nors žiema paprastai būna melancholiškas metų laikas, ne tik ji gali sukelti tam tikrą psichinį diskomfortą.

Nors vasara siejama su atostogomis, kelionėmis ir džiaugsmingais renginiais, tokiais kaip sodo vakarėliai ir kepsninės. Saulė šviečia daugiau ir jos dėka mūsų organizmas gamina daugiau vitamino D, kuris prisideda prie geresnės nuotaikos. Tačiau kai vasara persirita į karščiausią sezoną, ji taip pat gali sukelti nerimo ir panikos priepuolius. Dėl to kaltas karštis ir labai ilgos dienos.

Kodėl nerimas gali sustiprėti vasarą?

Karštis didina kortizolio – streso hormono, skatinančio nerimo simptomus, – kiekį. Jis veikia smegenų baimės centrą, todėl padaugėja nerimą keliančių minčių. Vasarą galite dažniau jausti dusulį, pykinimą, nuovargį, nerimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, drebulį ir dehidrataciją. Tai fiziologinės priežastys, dėl kurių vasarą galite jausti daugiau nerimo.

Tačiau su vasara ateina ir kiti iššūkiai, kurie gali padidinti nerimą. Tai yra:

• Kasdienės rutinos keitimas – kasdienė rutina padeda išvengti nerimo. Tačiau vasarą vyksta tiek daug renginių, kad nelengva suspėti. Tuomet nauja veikla reiškia didesnes fizines ir protines pastangas, o mūsų pusiausvyrai kyla pavojus.
• Baimė praleisti – ar esate girdėję apie FOMO (angl. fear of missing out)? Aplinka ir mes patys darome sau spaudimą, kad pasinaudotume vasaros pramogų galimybe ir nieko nepraleistume. Taigi turime mažiau erdvės sau ir kaltiname save, jei ką nors praleidžiame. Dėl to kyla stresas, kuris savo ruožtu sukelia nerimą.

Kaip išvengti nerimo ir panikos priepuolių karštomis dienomis?

Ateikite ir mėgaukitės vasara ramybėje ir džiaugsme. Šie penki paprasti patarimai padės jums išvengti nerimo ir panikos priepuolių vasarą arba bent jau kiek įmanoma juos sumažinti.

1. Nebūkite per daug saulėje – jums tikrai nereikia sėdėti tarp keturių sienų, bet būkite atsargūs ir nesukelkite sau tokių situacijų, kuriose dėl karščio jums būtų fiziškai nepatogu. Galite planuoti renginius ryte arba vakare ir susirasti pavėsį prie vandens.
2. Neplanuokite per daug – viena kelionė po kitos, iki smulkmenų suplanuotos aktyvios atostogos ir kvietimai į renginius gali jus lengvai užvaldyti. Būkite malonūs sau ir suplanuokite pakankamai laisvo laiko, kai nereikės nieko daryti, tik rūpintis savimi.
3. Gerkite daugiau vandens ir mažiau alkoholio – tai atrodo kaip klišė, bet stebėti savo gėrimo įpročius ir vengti alkoholio tikrai padeda. Fiziniai dehidratacijos simptomai skatina nerimą, o alkoholis sutrikdo miego kokybę.
4. Pasirūpinkite kokybišku miegu – per karščius ir ilgas dienas sunku užmigti. Jei jūsų miegamajame daug šviesos, įsigykite užtemdymo užuolaidas. Taip pat pagalvokite apie oro kondicionierių ar bent jau stipresnį ventiliatorių. Iškart geriau užmigsite.
5. Atlikite kvėpavimo pratimus – jie padės lengviau užmigti arba sumažins nerimo simptomus, kai tik jie jus užklups dienos metu.

Susidoroti su nerimu nėra lengva. Tačiau su juo galima dirbti ir sušvelninti nemalonius simptomus. Pokalbis su (psicho)terapeutu gali greitai padėti. Terapeutas taip pat išmokys jus įvairių pratimų, kurie padės suvaldyti nerimą, kai jis vėl atsiras. Jums nebūtina būti vienam.

„Hedepy“ galite lengvai prisijungti prie terapijos internetu, jums net nereikia išeiti iš namų. Nesvarbu, jei negalite įvardyti, kas konkrečiai jus vargina. Terapeutas jums padės ir kartu rasite išeitį.

Remdamiesi trumpu testu, rekomenduosime jums tris tinkamiausius terapeutus. Pirmąjį seansą galėsite turėti jau rytoj. Tiesiog ženkite pirmąjį žingsnį ir pradėkite kelionę į geresnę psichinę savijautą.

Atlikite testą ir susiraskite terapeutą