Nerimas

Nerimo apraiškos žmonėms nėra emociškai malonios – kam patiktų jausti baimę ir nerimauti dėl to, kas nutiks arba kas gali nutikti? Tačiau nerimas statistiškai yra labiausiai paplitusi psichikos liga, todėl būtent su tokiu jausmu kasdien susiduria daugybė žmonių. Gera žinia ta, kad terapija gali labai greitai sumažinti nerimo sutrikimus.

Kas yra nerimas ir kaip jis pasireiškia?

Nerimas pasireiškia kaip nemalonus grėsmės ir įtampos jausmas, kurio intensyvumas svyruoja nuo lengvo nerimo iki panikos priepuolių. Nerimo jausmas gali priminti baimę ar stresą, tačiau yra ir skirtumų.

Skirtumai tarp baimės / streso ir nerimo

Nerimo simptomai atsiranda, kai atsiduriame stresinėje ir nemalonioje situacijoje, tačiau jie gali atsirasti ir be jokios akivaizdžios priežasties.

Simptomai gali būti:

• Prakaitavimas
• Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas
• Valgymo sutrikimai
• Rijimo sunkumai
• Alpimo jausmas
• Raumenų įtampa
• Drebulys
• vot a ohrozit naše vztahy.

Šie simptomai gali būti tokie nemalonūs, kad galime bandyti jų išvengti. Todėl ilgainiui pradedame vengti situacijų, kurios gali sukelti nerimą.

Vengti galime:

Fiziškai

• Tai ypač būdinga socialinės fobijos atveju – vengiame socialinių renginių, mokyklos ar darbo, jei, pavyzdžiui, turime pristatyti svarbią prezentaciją
• Tokia saviizoliacija gali smarkiai sutrikdyti mūsų socialinį gyvenimą ir kelti pavojų mūsų santykiams.

Emociškai

• Bandymas atsikratyti nemalonių jausmų, pavyzdžiui, vartojant alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas

Kartais jausti nerimą yra gerai, tai natūrali reakcija į gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, svarbų testą, kalbą prieš minią ar pokalbį dėl darbo. Tačiau jei nerimas kartojasi ir pradeda neigiamai veikti mūsų gyvenimą, vertėtų pasitarti su specialistu ir išsiaiškinti, ar jis neperauga į psichikos ligą.

Kada nerimas virsta sutrikimu?

• Jei nerimas trunka per ilgai
• Jei nerimas yra per stiprus
• Jei nerimą patiriame situacijose, kurios paprastai mums nekelia streso
• Jei nerimą keliančios mintys trukdo mums normaliai dirbti…

Kokie yra dažniausi nerimo sutrikimų tipai?

Bendrinis nerimo sutrikimas (GAD)

Žmogų lydi nuolatinis jausmas, kad kažkas negerai ir kad kažkas vyks ne taip, kaip jis tikisi. Jį, be kita ko, gali sukelti ilgalaikis stresas arba sunkūs gyvenimo įvykiai (išėjimas iš darbo, išsiskyrimas, nelaimingas atsitikimas ir su juo susiję sunkumai).

Ypač klastinga tai, kad atsiranda slapta ir pamažu užsuka užburtą baimių, rūpesčių ir nerimo ratą, kuriam vėliau pasiduoda net ir kritiškas protas. Kritiniu momentu šio sutrikimo kamuojamas žmogus nesugeba įvertinti, kad tikimybė, jog įvyks blogiausias įmanomas scenarijus, yra maža. Vietoj to jis skiria dėmesį patiriamam stresui ir apsistoja ties klausimu „O kas, jeigu?“.

Nerimo ir depresijos sutrikimas

GAD labiau susijęs su tokiomis mintimis kaip „Aš bijau, nes esu tikras, kad viskas baigsis blogai“, o nerimo depresinis sutrikimas skamba taip: „Tai beprasmiška, esu tikras, kad vis tiek man nebepavyks“. Teisingai numanote, kad nerimas pamažu pereina į liūdesio fazę, o tai veda žmogų į bendrą pablogėjimą.

Kadangi šis sutrikimas yra nerimo ir depresijos derinys, asmuo čia susiduria su liūdesiu, demotyvacija, beviltiškumu ir nuotaikų kaita. Dažnas kaltės jausmas, nuolatinis savęs kaltinimas, prastas kritikos priėmimas ir žema savivertė.

Jeigu kamuoja nerimas?

Esant lengvam nerimui, gali padėti į kūną orientuoti metodai. Tai įvairūs atsipalaidavimo metodai, kurie grąžina kūną į ramybės būseną ir taip atpalaiduoja įtemptą protą ir emocijas.

Vaizduotė – vaizduotės įtraukimas. Įsivaizduokite saugią vietą ir pasiūlykite savo protui vaizdinius, kuriuose siunčiate savo rūpesčius toli toli, tarsi valtį upe. Juk nerimas – tai užslėpta baimė, o ši dažnai savo ruožtu yra baimė prarasti kontrolę. Šiuo paprastu būdu galite praktikuoti meną atsisakyti savo rūpesčių.

Kontroliuojamas kvėpavimas – išbandykite įvairias kvėpavimo technikas. Būtent susitelkimas į kvėpavimą atitraukia mus nuo nerimą keliančių minčių ir padeda nuraminti protą. Šis metodas yra vienas greičiausių būdų, padedančių sumažinti staiga užklupusį nerimo priepuolį.

Meditacija – meditacija padeda susitelkti į dabarties akimirką ir pastebėti savo kūną. Ji gali padėti mums atsikratyti baimių dėl ateities ir nuraminti įtemptą protą.

Kitas lygmuo – pasidalyti savo baimėmis su kitu žmogumi. Geriausia, jei tai būtų profesionalas, psichoterapeutas, kuris ne tik padėtų suprasti nerimo dinamiką, bet ir suteiktų paramą. Niekur nevykstant galite internetu susisiekti su specialistu, kuris specializuojasi būtent ties jūsų rūpesčiais.

Kaip gydomas nerimo sutrikimas?

Nerimo sutrikimai dažniausiai gydomi psichoterapija, kuri, priklausomai nuo sutrikimo sunkumo, gali būti papildyta medikamentais (dažniausiai antidepresantais). Gydymui taip pat padeda reguliari mankšta, padedanti sumažinti stresą, pakankamas miegas ir sveika mityba.

Be to, pirmiausia patartina atmesti somatines ligas, kurios gali pasireikšti panašiai kaip nerimo sutrikimai.

Jei jaučiate simptomus, pasitarkite su gydytoju arba kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.