Psichoterapija yra viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių priemonių, kuriomis galima padėti žmonėms, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar procesų (azartinių lošimų, lažybų). Veiksminga tiek psichoterapija, kuria siekiama keisti asmenybę ir santykius, palaikyti asmenybės augimą ir brendimą (psichoanalizė, psichodinaminė ir tarpasmeninė psichoterapija, egzistencinė ir humanistinė psichoterapija), tiek psichoterapija, orientuota į (simptominio) elgesio keitimą. Tai apima elgesio ir kognityvinę elgesio terapiją, taip pat sisteminę, struktūrinę ir bendravimo terapiją, apimančią darbą su šeimos nariais.
Priklausomybės esmė - prarastas medžiagos ar elgesio vartojimo valdymas. Tai vyksta fiziologiniu, mąstymo ir elgesio lygmeniu. Ją lydi nekontroliuojamas troškimas, abstinencijos būsena ir nesugebėjimas sustabdyti ir nutraukti priklausomybę sukeliantį elgesį. Priklausomybės priežastys yra labai sudėtingos. Dažniausiai tai yra sudėtingas fiziologinių (įgimtų ar įgytų), psichologinių ir sociokultūrinių veiksnių derinys.
Priklausomybės sindromas gali pasireikšti nuo konkrečios medžiagos (pvz., alkoholio), tam tikros grupės medžiagų (pvz., opioidų) arba platesnio įvairių medžiagų spektro. Dažniausiai tai yra priklausomybė nuo alkoholio, tabako, nelegalių narkotikų (marihuanos, metamfetamino, heroino...) ir vaistų (raminamųjų, migdomųjų, opioidinių analgetikų). Priklausomybė nuo azartinių lošimų laikoma priklausomybės ir impulsyvumo sutrikimu. Tačiau šių sutrikimų gydymo praktika yra labai panaši į priklausomybę nuo objekto. Neurobiologiniai tyrimai vis dažniau įrodo, kad tiek psichoaktyviosios medžiagos, tiek azartiniai lošimai panašiai stimuliuoja neurobiologines sistemas ir dopamino atlygio sistemą, kuriai priskiriamas pagrindinis vaidmuo vystantis ir palaikant priklausomybę.
Pagrindiniai priklausomybės požymiai yra potraukis, nenugalimas noras, verčiantis mus vartoti medžiagą arba atlikti malonią būseną sukeliančią veiklą. Be to, tai abstinencijos būklė, sukelianti nemalonias akimirkas, kai medžiaga mums neprieinama. Kyla savikontrolės sunkumų, kai negalime kontroliuoti vartojamos medžiagos kiekio, vartojimo ar žaidimo pradžios ir pabaigos. Tolerancija didėja, turime vartoti vis daugiau medžiagos, kad pasiektume norimą būseną. Palaipsniui pamirštame įsipareigojimus, malonumus ar kitus interesus naudodamiesi vartojama medžiaga ar žaidimu. Galiausiai pastebime, kad medžiagą vartojame, nors yra aiškių žalingumo įrodymų, apie kuriuos sužinome patys arba iš aplinkos.
Jei žmogus nori atsikratyti priklausomybės, būtina motyvacija. Jis turi suvokti, kokią neigiamą įtaką jam daro priklausomybė, ir kartu suvokti, kokią naudą jis gaus, jei pradės abstinenciją. Jei norime atsikratyti priklausomybės, būtina keistis. Pokytis pasireiškia ne tik tuo, kad nustojame vartoti ar žaisti tam tikrą priklausomybę sukeliančią medžiagą. Susilaikymas yra būtina sąlyga, tačiau vien jo nepakanka ir jis negarantuoja pasitenkinimo gyvenimu. Svarbu keisti ir kitas gyvenimo sritis. Šiuo atžvilgiu kartais tenka ieškoti specialistų, kurie gali padėti: gydytojo psichiatro, narkologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo ir kitų.
Psichoterapija padeda siekti pokyčių, reikalingų teigiamai psichikos sveikatai plėtoti. Psichoterapijos tikslai atitinka konkretų tikslą. Kalbant apie priklausomybes, tai gali būti tokie tikslai kaip visiškas pasveikimas, simptomų palengvinimas arba sumažinimas, elgesio reguliavimas, psichosocialinės adaptacijos gerinimas, augimo ir brendimo palaikymas, susidorojimas ir gyvenimo problemų bei krizių sprendimas.
Jei jūsų psichikos sveikatos būklė kelia grėsmę jums arba aplinkiniams, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos liniją (tel. 116 123).
Mūsų psichoterapeutai ar Hedepy neatsako už jūsų sveikatos būklę.