Nuo FOMO iki JOMO: kaip nustoti nerimauti, kad kažką praleisite?

Ar sukate galvą? Tuomet tikriausiai kenčiate nuo FOMO sindromo, o tai nėra gerai jūsų psichinei savijautai. Neužsikrėskite viskuo, kas vyksta aplink jus. Išmokime sulėtinti tempą ir puoselėkime jo priešingybę – JOMO.

Kas yra FOMO?

FOMO reiškia anglišką terminą fear of missing out. Lietuvoje jį galėtume versti kaip baimė kažką praleisti. Kad negausime kokios nors svarbios informacijos, nebūsime visiškai informuoti apie visas pramonės naujienas, o gal praleisime renginį, kuriame būtų verta dalyvauti. Nesvarbu, ar tai būtų verslas, ar draugystė.

Tai šiandienos neramių laikų sindromas, kai mus iš visur bombarduoja informacija, per kelias sekundes galime sužinoti apie bet ką ir su visais palaikyti ryšį. Stengiamės neatsilikti, bet dėl informacijos ir vis naujų įvykių greičio paprasčiausiai nespėjame. Jaučiamės prislėgti.

FOMO sindromas sukelia mums nerimo, neadekvatumo jausmą ir gali sukelti perdegimą, nerimą ar depresiją.

Ar jus kamuoja FOMO?

Yra daug sričių, kuriose gali pasireikšti FOMO. Tai priklauso nuo to, kuo konkrečiai domitės.

• Dažniausiai tai būna socialiniai tinklai, kuriuose turime nuolat tikrinti, kas vyksta. FOMO yra realybė daugiau nei pusei socialinės žiniasklaidos naudotojų.
• Arba žinios, kurias kartkartėmis persukame, kad nepraleistume jokių naujienų. Ir nesvarbu, ar tai naujienos, ar sporto, ar šou verslo naujienos.
• Baimę praleisti naujieną galima patirti ir ryšium su darbu. Mums atrodo, kad visada turime mokytis, dalyvauti visuose kursuose ir internetiniuose seminaruose, perskaityti kiekvieną knygą ar straipsnį, būti kiekviename darbo renginyje. Čia mums labiausiai gresia perdegimo pavojus.
• Galiausiai tai gali būti ir įvykiai su draugais, kai kartkartėmis, ypač vasarą, gauname kvietimų į sodo renginius ar keliones. Galite bijoti atsisakyti, kad nepraleistumėte ko nors esminio ir apie tai nesužinotumėte iš antrų rankų. Arba kad kitą kartą vėl nebūtumėte pakviesti. Taigi, net jei tai netinka, vis tiek nueisite ir sukelsite sau stresą.

FOMO požymis yra baimė, verčianti jus eiti prieš save. Prieš savo poreikius ir akimirkos nuotaiką. Prarandame ryšį su savimi ir dabarties akimirka. Atsiranda nerimas, stresas ir nerimas.

JOMO kaip FOMO priešingybė

FOMO problemos sprendimas – išsiugdyti jo priešingybę – JOMO, t. y. džiaugsmą praleisti. Tiesiogine prasme baimę pakeiskite džiaugsmu kažko netekti.

JOMO – tai mąstysenos pokytis, kai jaučiate pasitenkinimą ir ramybę akimirkomis, kai esate vieni ir rūpinatės savimi bei savo siela. Labiau įsiklausote į tai, ko reikia jums patiems, o ne į tai, ką, jūsų manymu, turėtumėte daryti arba ko iš jūsų tikimasi. Skiriate sau laiko veiklai, kuri iš tiesų daro jus laimingus, net jei tai reiškia, kad kažką praleidžiate. Kad nebūsite tobulai informuoti apie visas savo socialinio burbulo naujienas, pasaulio aktualijas ar nepraleisite profesinio tobulėjimo galimybių. Galite atsijungti nuo išorinio pasaulio ir mėgautis esama akimirka. Esate laimingi ten, kur esate dabar.

Kaip nusigauti iš FOMO į JOMO?

Negalite vienu piršto spragtelėjimu pereiti nuo FOMO prie JOMO. Ar kada nors pastebėjote, kiek daug žmonių net ir atostogaudami poilsio kėdėje naudojasi telefonais?

Pirmas žingsnis kelyje į JOMO – suvokti, kad jums visada kažko trūks. Kaip žmogus, jūs paprasčiausiai nesate pajėgus viską žinoti, visur būti ir nuolat judėti. Šiandienos laikai tokie greiti, kad turite rinktis, kam skirsite savo dėmesį. Turėkite asmeninius prioritetus ir jų laikykitės.

Pabandykite apie tai pagalvoti, paimkite popieriaus lapą ir užrašykite savo mintis. Jei sugebėsite susitaikyti su šiuo faktu, pajusite tikrą palengvėjimą.

Pateikiame šešis konkrečius patarimus, kurie padės jums pereiti nuo FOMO prie JOMO:

1. Išjunkite pranešimus

bent tam tikru metu, kad jie netrukdytų vakaro ramybei ir netrukdytų susikaupti darbe.

2. Planuokite savo dienas neprisijungę

Reguliariai planuokite pertrauką nuo interneto pasaulio ir mėgaukitės laiku čia ir dabar. Tai galėtų būti kiekvienas šeštadienis ar sekmadienis, kai išjungsite telefoną ir išeisite į gamtą.

3. Praleiskite laiką vieni

Ne dirbdami ar mokydamiesi patys, bet kokybiškai leisdami laiką tik sau. Pagalvokite, kas vyksta jūsų gyvenime, ko norėtumėte, kad būtų kitaip, kas jums patinka ir kas jums patinka.

4. Praktikuokite dėmesingumą

mokykite savo protą susitelkti į dabarties akimirką ir neskraidyti į tai, kas vyksta kažkur kitur. Atlikdami įprastą veiklą, pavyzdžiui, valgydami pietus, visus pojūčius visiškai sutelkite į tai, ką darote. Pastebėkite maisto tekstūrą ir skonį, jo kvapą ir spalvas, aplinkinius garsus.

5. Nustatykite prioritetus ir nebijokite sakyti NE

pagalvokite, kurios veiklos ir santykiai jums iš tiesų vertingi, ir skirkite jiems daugiau laiko bei energijos. Kita vertus, nebijokite sakyti NE renginiams ar veiklai, kurių nenorite ir kurie jums nėra svarbūs.

6. Pakeiskite požiūrį

Rūpindamiesi savimi ir psichine higiena, sukursite didesnes protines galimybes tolesniam tobulėjimui ir susitikimams su žmonėmis. Jūs galite daug daugiau jų užmegzti ir iš tikrųjų mėgautis galimybėmis, kurias užčiuopiate. Tai reiškia, kad į situaciją reikia pažvelgti kitaip.

Kelionėje į geresnę psichinę savijautą nebūtinai turite būti vieni. FOMO yra puiki tema internetinei terapijai. Aptardami situaciją su nešališku specialistu, galite greitai palengvinti savo pervargusį protą.Tada kartu rasite būdą, kaip nuo baimės pereiti prie malonumo skirti laiko sau.

Jūs dar nesilankėte terapijoje? Skaitykite, kaip vyksta pirmasis užsiėmimas. Naudodamiesi „Hedepy“ galite lengvai prisijungti prie terapijos internetu.