Depresija

Kas yra depresija?

Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją.

Depresijos tipai ir kaip ji atsiranda

Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.

Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.

Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.

Kokie yra depresijos požymiai?

Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį.

Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.

Pirmieji depresijos požymiai neretai būna šie:

• Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
• Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
• Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
• Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
• Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
• Nerimas, jaudulys arba neramumas.
• Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
• Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
• Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
• Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.

Fiziniai depresijos požymiai

Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:

1. Skausmas ir raumenų įtampa

   Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.

2. Virškinimo sutrikimai

   Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.

3. Svorio pokyčiai

   Dėl depresijos gali keistis apetitas – kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.

4. Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos

   Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.

5. Sumažėjęs lytinis potraukis

   Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.

6. Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija

   Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.

7. Kvėpavimo sunkumai ir dusulys

   Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.

Fiziniai depresijos simptomai gali labai varginti ir būti painūs, nes jie gali būti klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos. Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.

Socialiniai depresijos požymiai

Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.

Sumažėjęs socialinis įsitraukimas
Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.

Pomėgių ir interesų ignoravimas
Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.

Sunkumai santykiuose
Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.

Pokyčiai elgesyje
Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.

Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas
Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.

Emocijų reguliavimo sunkumai
Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.

Kas gali paskatinti depresijos atsiradimą?

Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius ir biologinius. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos žmogaus smegenyse vykstantiems cheminiams procesams ir hormonų pusiausvyrai, o tai gali sukelti depresijos simptomus. Be to, biologiniai pokyčiai smegenyse, tokie kaip neurotransmiterių (serotonino, dopamino) disbalansas, gali sutrikdyti nuotaiką ir elgesį, o tai yra dažna depresijos priežastis.

Vaikystės traumos taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus. Šios patirtys gali sukelti gilias emocines žaizdas ir neigiamus mąstymo bei elgesio modelius, kurie išlieka ir vėlesniame gyvenime, sukeldami psichinę sveikatą neigiamai veikiančius simptomus.

Skirtumas tarp depresijos ir blogos nuotaikos

Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Tačiau dažniausiai tai tėra nuotaikų svyravimai, kurie anksčiau ar vėliau stabilizuojasi. Žinoma, bloga nuotaika nėra maloni, tačiau jos nereikia bijoti. Tai natūrali sveiko žmogaus psichikos dalis.

Tačiau jei jaučiate, kad ji tęsiasi neįprastai ilgai ir įsitvirtina jūsų gyvenime taip, kad kenkia jo kokybei, tai gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šiuo etapu pokalbis su terapeutu gali atnešti laukiamo palengvėjimo ir padėti lengviau susigaudyti sudėtingoje situacijoje. Taip sužinosite, ar jūsų depresija yra klinikinė, t. y. ar ją galima galutinai diagnozuoti.

Kaip sužinoti ar sergu depresija?

Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

Depresijos gydymas – ką daryti susirgus depresija?

Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys. Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą. Rekomenduojame išbandyti keletą patikrintų būdų depresijai palengvinti:

1. Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką.

Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.

2. Pasitikėkite artimu žmogumi.

Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje. Internetinis terapeutas suteiks panašias paslaugas ir gali būti jums prieinamas tikrai per trumpą laiką, be to, bendrausite su specialistu, kuris specializuojasi būtent šių specifinių psichikos sveikatos sutrikimų srityje.

3. Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą.

Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis afektinis sutrikimas – tai psichikos liga, kurios metu kaitaliojasi euforijos ir gilios depresijos būsenos. Depresijos fazės metu žmogus gali būti linkęs save žaloti ar net bandyti nusižudyti.

Manijos periodas gali atrodyti malonus ir nenuobodus, tačiau sergantysis gali ne visiškai kontroliuoti savo veiksmus ir vėliau tenka spręsti jų pasekmes.

Įtarus šią ligą, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Gydymas derinamas su psichoterapija.

Kas yra pogimdyvinė depresija ir kas ją sukelia?

Pogimdyvinę depresiją gali patirti net ir tos moterys, kurios anksčiau jautėsi psichiškai sveikos ir nepatyrė didelių nuotaikų svyravimų. Pasirodo, viena iš galimų priežasčių yra pakitęs lytinių hormonų, šiuo atveju estrogenų grupės, kiekis.

Po gimdymo estrogenų kiekis smarkiai sumažėja, o vėlesniu žindymo laikotarpiu jų kiekis ir toliau svyruoja. Dėl šios sąveikos biocheminių procesų lygmeniu padidėja depresinės būsenos rizika.

Kiti dirgikliai yra bioritmo ir apskritai miego sutrikimai. Moterys šiuo laikotarpiu iš dienos į dieną praranda reguliarų miegą, o visa jų dienotvarkė keičiasi, kad atitiktų kūdikio poreikius.

Nepadeda ir socialinė izoliacija, kuri daugeliui moterų gali kelti stresą. Kalbant apie psichologinę depresiją, ją dažnai sustiprina įsisavinti įpročiai. Vienas iš jų gali būti, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad prašyti pagalbos yra silpnumo ženklas. Pasąmonėje skambanti menka frazė gali privesti moterį prie psichinio ir fizinio išsekimo ribos.

Kaip pasireiškia pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti iškart po kūdikio gimimo, taip pat po šešių savaičių. Depresija gali pasireikšti ir nėščioms moterims.

Pogimdyvinės depresijos simptomai yra šie:

• liūdesys,
• išsekimas,
• apatija,
• baimė ar nerimas,
• dirglumas,
• pesimizmas,
• žema savivertė,
• kaltės jausmas,
• jausmas, kad negali pasirūpinti savo vaiku,
• ašarojimas,
• nepasitenkinimas savo kūnu.

Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?

Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija – jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.

Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.

Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.