Aspergerio sindromas suaugusiems: Kada verta kreiptis į specialistą?

Aspergerio sindromas suaugusiems dažnai lieka neatpažintas metų metus. Kai kurie žmonės visą gyvenimą jaučiasi „kitokie“, sunkiau supranta socialines užuominas, greitai pavargsta nuo bendravimo, turi stiprų poreikį rutinai ar intensyviai domisi konkrečiomis temomis. Tačiau tik suaugus pradeda svarstyti, ar šie bruožai gali būti susiję su autizmo spektro ypatumais.

Svarbu žinoti: šiandien terminas Aspergerio sindromas vis rečiau vartojamas oficialiose diagnozėse. Dažniau kalbama apie autizmo spektro sutrikimą be intelekto ar kalbos raidos sutrikimų. Vis dėlto daugelis žmonių vis dar naudoja Aspergerio sindromo pavadinimą, nes jis padeda atpažinti tam tikrą patirčių grupę.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie gali būti Aspergerio sindromo simptomai suaugusiems, kaip jį atpažinti ir kada verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Kas yra Aspergerio sindromas?

Aspergerio sindromas dažniausiai siejamas su autizmo spektro ypatumais, kai žmogus gali turėti vidutinį ar aukštą intelektą, sklandžią kalbą, tačiau patirti sunkumų socialiniame bendravime, emocijų atpažinime, lankstume ar sensoriniame jautrume.

Suaugusieji, kuriems būdingi Aspergerio sindromo bruožai, dažnai gali būti labai atsakingi, analitiški, pastabūs detalėms ir giliai įsitraukiantys į jiems įdomias temas. Tačiau kasdienybėje jie taip pat gali susidurti su iššūkiais, kurie aplinkiniams ne visada matomi.

Aspergerio sindromo požymiai gali būti socialinio bendravimo sunkumai, sensorinis jautrumas, rutinos poreikis, intensyvūs interesai ar didesnis išsekimas po bendravimo. Kai kuriems žmonėms svarbus klausimas tampa ir Aspergerio sindromo diagnozė - ar jos siekti, nuo ko pradėti ir koks specialistas galėtų padėti.

Aspergerio sindromas suaugusiems: kodėl jis dažnai neatpažįstamas?

Aspergerio sindromas suaugusiems kartais pastebimas tik tada, kai žmogus susiduria su perdegimu, santykių sunkumais, nerimu, depresijos simptomais ar dideliu išsekimu. Iki tol jis gali būti išmokęs prisitaikyti, slėpti savo sunkumus ar „vaidinti“ socialiai priimtiną elgesį.

Tai vadinama maskavimu. Žmogus gali sąmoningai ar nesąmoningai kopijuoti kitų elgesį, repetuoti pokalbius, versti save žiūrėti į akis, slopinti sensorinį diskomfortą ar stengtis atrodyti „normaliai“. Iš išorės gali atrodyti, kad jam sekasi gerai, tačiau viduje tai kainuoja daug energijos.

Dėl to suaugusieji neretai kreipiasi pagalbos ne dėl įtarimo apie Aspergerio sindromą, o dėl:

• nuolatinio nerimo;
• socialinio išsekimo;
• sunkumų darbe ar santykiuose;
• perdegimo;
• miego problemų;
• jausmo, kad „nepritampa“;
• pasikartojančių konfliktų ar nesusipratimų;
• sunkumo suprasti ir įvardyti savo emocijas.

Kadangi autizmo spektras suaugusiems gali atrodyti labai skirtingai, kai kurie žmonės savo sunkumus pirmiausia pastebi per nuolatinį išsekimą, nerimą ar tai, kas dažnai apibūdinama kaip perdegimas suaugusiems.

Aspergerio sindromas: simptomai, kuriuos gali pastebėti suaugęs žmogus

Kalbant apie temą Aspergerio sindromas simptomai, svarbu suprasti, kad nėra vieno požymio, kuris tiktų visiems. Autizmo spektras yra labai įvairus, todėl skirtingi žmonės gali turėti skirtingas patirtis.

Vis dėlto suaugusieji dažniausiai pastebi kelias pagrindines sritis.

Socialinio bendravimo sunkumai

Žmogui gali būti sunku suprasti ironiją, užuominas, dviprasmybes ar neverbalinius signalus. Pokalbiai, kurie kitiems atrodo savaime suprantami, jam gali kelti įtampą.

Gali būti sunku suprasti, kada pradėti ar baigti pokalbį, kaip palaikyti „trumpus pokalbius“, kaip reaguoti į kitų emocijas ar kaip interpretuoti veido išraiškas. Dėl to žmogus gali vengti socialinių situacijų ne todėl, kad nenori ryšio, o todėl, kad jos labai vargina.

Poreikis rutinai ir nuspėjamumui

Daugeliui žmonių, turinčių Aspergerio sindromo bruožų, rutina suteikia saugumo. Netikėti planų pokyčiai gali kelti stiprų stresą, susierzinimą ar sumišimą.

Tai nereiškia, kad žmogus negali prisitaikyti. Tačiau prisitaikymas dažnai reikalauja daugiau vidinių resursų nei aplinkiniai įsivaizduoja.

Intensyvūs interesai

Vienas ryškesnių bruožų gali būti gilus susidomėjimas konkrečiomis temomis. Žmogus gali daug skaityti, tyrinėti, kaupti informaciją ir jausti didelį pasitenkinimą gilindamasis į pasirinktą sritį.

Tai gali tapti stiprybe moksluose, karjeroje ar kūryboje. Tačiau kartais aplinkiniams gali atrodyti, kad žmogus per daug kalba viena tema arba sunkiai persijungia prie kitų pokalbio krypčių.

Sensorinis jautrumas

Kai kurie suaugusieji yra jautresni garsams, šviesai, kvapams, prisilietimams, drabužių tekstūroms ar žmonių gausai. Pavyzdžiui, prekybos centras, triukšmingas biuras ar vakarėlis gali išsekinti daug greičiau nei kitus.

Sensorinis jautrumas gali paveikti ir kasdienius pasirinkimus: kur žmogus dirba, kaip ilsisi, kokią aprangą renkasi, kokių vietų vengia.

Emocijų atpažinimo ir reguliavimo sunkumai

Kai kuriems žmonėms sunku suprasti, ką jie jaučia, arba tinkamai įvardyti emocijas. Emocijos gali atrodyti labai stiprios, painios arba atsirasti staiga.

Dėl to gali kilti sunkumų santykiuose, nes žmogus ne visada spėja paaiškinti, kas vyksta viduje. Terapijoje galima mokytis geriau atpažinti savo emocines reakcijas ir rasti sau tinkamus reguliacijos būdus.

Aspergerio sindromas: kaip atpažinti, kad verta kreiptis pagalbos?

Jeigu ieškote atsakymo į klausimą Aspergerio sindromas kaip atpažinti, pirmas žingsnis yra stebėti ne tik atskirus bruožus, bet ir tai, kaip jie veikia jūsų kasdienį gyvenimą.

Verta kreiptis į specialistą, jei:

• dažnai jaučiatės išsekę po bendravimo;
• socialinės situacijos kelia stiprų nerimą ar įtampą;
• sunku suprasti kitų žmonių užuominas, emocijas ar lūkesčius;
• dažnai patiriate nesusipratimų santykiuose ar darbe;
• stipriai reaguojate į garsus, šviesas, kvapus ar kitus sensorinius dirgiklius;
• netikėti pokyčiai sukelia daug streso;
• jaučiate, kad visą gyvenimą bandote „prisitaikyti“ ir slėpti tikrąjį save;
• patiriate perdegimą, nerimą, depresijos simptomus ar vienišumą;
• norite geriau suprasti save ir savo poreikius.

Specialistas gali padėti atskirti, ar jūsų patirtys labiau susijusios su autizmo spektro ypatumais, nerimu, ADHD, trauma, socialiniu nerimu ar kitais veiksniais. Tai svarbu, nes panašūs simptomai gali turėti skirtingas priežastis.

Kaip gali padėti terapija?

Terapija nepakeičia žmogaus asmenybės ir neturi tikslo „panaikinti“ neuroįvairovės. Jos tikslas yra padėti geriau suprasti save, sumažinti kasdienę įtampą ir rasti būdus gyventi taip, kad nereikėtų nuolat peržengti savo ribų.

Terapijoje galima dirbti su:

• nerimu ir socialine įtampa;
• perdegimu ir emociniu išsekimu;
• savęs priėmimu;
• santykių sunkumais;
• ribų nustatymu;
• sensorinių poreikių atpažinimu;
• emocijų reguliavimu;
• bendravimo strategijomis;
• savikritika ir ilgalaikiu jausmu, kad „su manimi kažkas ne taip“.

Jeigu įtariate, kad jums gali būti būdingi Aspergerio sindromo bruožai, terapija gali būti saugi vieta tai tyrinėti be spaudimo. Specialistas gali padėti susidėlioti mintis, suprasti savo patirtis ir nuspręsti, ar verta ieškoti išsamesnio įvertinimo.

Kada kreiptis į specialistą nedelsti?

Kartais norisi dar palaukti, daugiau pasiskaityti ar pačiam „susitvarkyti“. Tačiau pagalbos verta ieškoti greičiau, jei sunkumai pradeda stipriai veikti kasdienį gyvenimą.

Nedelskite kreiptis į specialistą, jeigu:

• jaučiate nuolatinį išsekimą ar perdegimą;
• sunku atlikti darbines ar kasdienes užduotis;
• dažnai kyla konfliktų santykiuose;
• vengiate socialinių situacijų taip, kad tai riboja gyvenimą;
• patiriate stiprų nerimą, panikos epizodus ar depresijos simptomus;
• jaučiate vienišumą, beviltiškumą ar stiprią savikritiką.

Kuo anksčiau pradedate ieškoti pagalbos, tuo lengviau suprasti, kas vyksta, ir atrasti tinkamus sprendimus.

Aspergerio sindromas suaugusiems: savęs supratimas gali būti pirmas žingsnis

Jei svarstote, ar tai gali būti Aspergeris suaugusiems, arba ieškote informacijos pagal frazę Aspergeris simptomai, pirmas žingsnis nebūtinai turi būti diagnozė. Galite pradėti nuo pokalbio su specialistu ir rasti terapeutą, kuris padėtų geriau suprasti jūsų patirtis.