Stresas

Ignoruoti stresą neapsimoka, o kova su juo atneša tik trumpalaikį palengvėjimą. Išmintinga įsiklausyti į jį ir suprasti jo priežastis. Tai padės ne tik sušvelninti jo poveikį mūsų sveikatai, bet ir dažnu atveju pakeisti mūsų santykį su savimi.

Kas yra stresas?

Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į grėsmę. Tokia reakcija pasireiškia tiek psichiniu (sujaudinimo jausmas), tiek fiziniu (padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, raumenų kraujotaka) lygmeniu ir gali mus išgelbėti realaus pavojaus atveju.

Šiais laikais situacijų, kai mūsų gyvybei gresia pavojus, yra nedaug, tačiau kasdieniame gyvenime susiduriame su daugybe iššūkių ir patiriame spaudimą. Ir būtent tai mūsų organizmas gali suvokti kaip grėsmę.

Per ilgai trunkanti arba dažnai pasikartojanti stresinė situacija tampa probleminė. Ji išsekina organizmą. Todėl šiuo atveju kalbame apie ilgalaikį arba lėtinį stresą.

Distresas – neigiamas stresas, atsiskyrėlis

Nepageidaujamas mažo intensyvumo stresas, distresas, gali sukelti nemažai problemų organizmui. Laikui bėgant jis kaupiasi ir gali peraugti į lėtinį stresą, sukeliantį nemalonius psichinius ar fizinius simptomus. Jį gali sukelti visuomenės spaudimas dėl asmens veiklos rezultatų, stresas mokykloje ar darbe, darbų atlikimas paskutinę minutę, nesaugumas santykiuose arba baimė dėl artimųjų.

Eustresas – teigiamas stresas, pagalbininkas

Padedantis stresas vadinamas eustresu. Eustresas nekenkia, priešingai – optimalus streso lygis veikia kaip kūrybinė ir motyvacinė jėga. Kai į stresorius žiūrima kaip į galimybę ar iššūkį, kurį galima sėkmingai įveikti, jie sukelia malonius jausmus.

Gali atrodyti, kad sunku atpažinti ribą tarp teigiamo ir neigiamo streso, tačiau tiesiog stebėkite savo kūną. Jei pastebite ant savęs streso požymių, pavyzdžiui, prastą miegą ar virškinimo sutrikimus, tai yra nesveikas stresas.

Lėtinis stresas

Įprastas kasdienis stresas turėtų natūraliai atslūgti, kai stresinė situacija praeina. Tačiau lėtinis stresas yra toks, kuris tęsiasi ilgą laiką ir gali sukelti sveikatos komplikacijų.

Reakcijos į stresą supratimas

Kai susiduriame su grėsme, pavyzdžiui, dideliu lojančiu šunimi, mūsų pagumburis – nedidelė, bet svarbi smegenų sritis – įjungia organizmo pavojaus sistemą. Ši sistema paskatina antinksčius išskirti hormonus, įskaitant adrenaliną ir kortizolį.

Adrenalinas didina širdies ritmą, kraujospūdį, taip pat didina energijos atsargas. Kortizolis, pagrindinis streso hormonas, didina cukraus kiekį kraujyje, taip užtikrindamas medžiagų išskyrimą, kurios atkuria audinius.

Kai reakcija į stresą yra natūrali

Praėjus jaučiamai grėsmei, hormonų lygis vėl tampa normalus. Adrenalino ir kortizolio kiekis sumažėja, širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į ramybės būseną, o kitų sistemų veikla vėl tampa įprasta.

Tačiau jei stresoriai nuolat veikia ir jaučiate nuolatinę grėsmę, „kovos arba bėgimo“ reakcija išlieka įjungta.

Ilgalaikis reakcijos į stresą sistemos suaktyvėjimas ir vėliau pernelyg didelis kortizolio ir kitų streso hormonų poveikis gali sutrikdyti daugelį mūsų organizmo procesų. Dėl to mums kyla didesnė sveikatos komplikacijų rizika.

Štai kodėl taip svarbu išmokti sveikų būdų, kaip susidoroti su gyvenimo stresoriais.

Kokios yra streso pasireiškimo formos?

Dauguma žmonių kasdien patiria stresą, tačiau kiekvienas jį patiria ir į jį reaguoja skirtingai. Dėl šios priežasties jo poveikis mūsų sveikatai, jei jis trunka per ilgai arba yra pernelyg intensyvus, taip pat yra individualus.

Stresas ir psichosomatika

Be psichinio nerimo, stresas labai dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai. Taip pat dažnai pasitaiko odos ligų, seksualinių ir reprodukcinių problemų, nemiga ir plaukų slinkimas.

Galimos fizinės streso pasekmės:

• aknė, egzema, bėrimai ir kitos odos problemos
• nerimas, depresija
• cukrinis diabetas
• širdies ligos, infarktas, aukštas kraujospūdis ir insultas
• skydliaukės hiperfunkcija
• dirgliosios žarnos sindromas
• virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas, streso sukeltas viduriavimas
• skrandžio opos
• svorio pokyčiai
• plaukų slinkimas dėl streso
• sumažėjęs lytinis potraukis
• galvos skausmai
• raumenų įtampa ir skausmas
• miego problemos
• atminties ir koncentracijos problemos

Koks ryšys tarp streso ir pankreatito?

Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika iš tiesų patvirtina šį ryšį. Skirtingai nei trumpalaikis stresas, kuris paprastai apsaugo kasą nuo uždegimo, ilgalaikis stresas kelia pavojų. Kasą persmelkia tankus nervų tinklas, jautrus hormonams, kuriuos organizmas gamina dėl streso. Galiausiai tai padidina uždegimo riziką.

Kaip atsikratyti streso? Kaip išmokti valdyti stresines situacijas?

Jei jau kenčiate nuo streso ir ieškote būdų, kaip jo atsikratyti, rekomenduojame gydyti ir kūną, ir protą.

Stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis. Ir galbūt negalėsite pakeisti dabartinės situacijos. Tačiau galite imtis veiksmų, kad suvaldytumėte šių įvykių poveikį jums.

Jei tikrai norite būti nuoseklūs, optimalus sprendimas – kreiptis į profesionalą, psichoterapeutą ar psichologą.

Į kūną orientuotos technikos apima kvėpavimą – daugelis žmonių pastebi, kad kvėpuoja pernelyg paviršutiniškai arba neišnaudoja visos krūtinės ir pilvo erdvės. Galite išbandyti tam tikrą atsipalaidavimo formą arba sutelkti dėmesį į judesį. Darbas su protu paprastai būna sudėtingas, tačiau jį galima pradėti, pavyzdžiui, skiriant sau nors valandą per dieną.

Streso valdymo strategijos:

• sveika mityba, reguliari mankšta ir pakankamas miegas
• ryte pajudėti (pvz., sąmoningai pastatyti automobilį keliomis gatvėmis toliau nuo darbo).
• atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, joga, gilus kvėpavimas, masažas arba meditacija
• dienoraščio vedimas, minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas
• laiko pomėgiams, sau pačiam
• gilūs pokalbiai su artimaisiais ar draugais
• ieškojimas būdų, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juoko
• savanoriška veikla
• nustatyti prioritetus ir atsisakyti nebūtinų darbų
• profesionalios konsultacijos, padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas.

Venkite nesveikų streso įveikimo būdų, tokių kaip persivalgymas, alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vartojimas. Jei nerimaujate, kad stresinėse situacijose galite būti į tai linkęs, pasikonsultuokite su gydytoju.

Jūsų atlygis už tai, kad išmoksite valdyti stresą, bus didesnė dvasios ramybė, geresni santykiai, sveikata ir bendra gyvenimo kokybė.

Stresas nėštumo metu

Tyrimų duomenimis, didelis stresas nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl būsimoms mamoms labai svarbu žinoti, kaip valdyti stresą. Patartina nėštumo metu pakankamai atsipalaiduoti, o atsiradus bet kokiems nemaloniems psichikos sutrikimams kreiptis į specialistą.

Kaip psichoterapija gali padėti įveikti stresą?

Terapija leidžia sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į tikrąsias streso priežastis, kurios dažnai slypi kasdienių pareigų sūkuryje. Ji padeda jas įvardyti ir pakeisti kai kuriuos savo elgesio modelius, kad galėtume išlikti ramūs.

Terapijos internetu privalumas – greitas prieinamumas sudėtingose situacijose, kai terapeutas gali būti reikalingas pagalbininkas.

Kaip išvengti streso ir kokios yra prevencijos priemonės?

Streso prevencijai galioja visi gerai žinomi sveikos gyvensenos patarimai – subalansuota mityba, fiziniai pratimai ir pakankamai miego. Tačiau jei norite padaryti kažką daugiau dėl savęs, sulėtinkite tempą, įsisąmoninkite viską, ką darote, galvojate ir patiriate. Stresas mus užklumpa visada, kai esame pernelyg nutolę nuo savęs.

Aplinkybių verčiami susidurti su stresu taip pat galime priimti kaip iššūkį. Pavyzdžiui, kaip galimybę sužinoti ką nors apie save ir išmokti, kaip sulėtinti tempą, turėti daugiau laiko sau ir kaip tą laiką maksimaliai išnaudoti.

• Psichoterapija yra puiki streso prevencijos priemonė, ir nebūtina jos griebtis tik tada, kai esame „užsidegę“.
• Puoselėkite socialinius ryšius ir artimus tarpasmeninius santykius. Santykiais reikia nuolat rūpintis, tačiau tai lems pasitenkinimą gyvenimu. 
• Susikurkime sveikus įpročius, kurie, be abejo, apima daug judėjimo, kokybišką miegą ir maistingų medžiagų turtingą mitybą.
• Dėkingumas yra dar vienas būdas išvengti streso kaupimosi. Būkime dėkingi ne tik už tai, ką turite, bet ir už kliūtis, kurias įveikiate. 
• Kiekvieną dieną skirkite akimirką sau ir pasirūpinkime savo poreikiais.