Gaslighting (psichologinė manipuliacija): kaip ją atpažinti ir sustabdyti

Kas yra „gaslighting“?

Gaslighting – tai emocinės ir psichologinės kontrolės forma, kai manipuliatorius siekia priversti jus abejoti savo realybe, prisiminimais ar jausmais. Jis gali sakyti, kad „nieko tokio nebuvo“ ar „esi pernelyg jautrus“, taip pamažu ardančios jūsų pasitikėjimą savimi.

Tai nėra paprastas melas – tai sistemingas, ilgalaikis ir dažnai sąmoningas elgesys, kuriuo siekiama pakirsti jūsų savivertę ir įgyti valdžią.

Terminas kilęs iš 1940 m. filmo „Gaslight“, kuriame vyras manipuliuoja savo žmona, siekdamas priversti ją manyti, kad ji išprotėjo – pavyzdžiui, pritemdydamas šviesas ir teigdamas, kad jos nepasikeitė.

Kodėl manipuliatorius taip elgiasi?

Psichologinė manipuliacija dažnai kyla iš žemos savivertės ir kontrolės poreikio. Manipuliatorius nori jus priversti abejoti savimi, kad jaustųsi galingesnis. Dažnai tokie žmonės turi narcisistinių ar ribinių asmenybės bruožų, o manipuliacija tampa būdu išlaikyti valdžią santykiuose.

Nors gaslighting dažniausiai pasitaiko romantiniuose santykiuose, jis gali pasireikšti ir šeimoje, tarp draugų ar darbo aplinkoje.

Kaip atpažinti gashlighting santykiuose?

Gaslighting dažnai prasideda subtiliai – nuo menkų pastabų, juokelių ar neigimo. Vėliau tai virsta emocine prievarta, kai pradedate abejoti savo realybe.

Dažniausi gashlighting požymiai:

• Dažnai atsiprašote, nors nesate tikri, ką blogo padarėte.

• Pradedate absoliučiai nepasitikėti savo sprendimais.

• Jaučiatės sutrikę, bejėgiai ar „perdėtai jautrūs“.

• Manote, kad be manipuliatoriaus negalite susitvarkyti.

Šis elgesys yra emocinės prievartos forma, o ne paprastas konfliktas. Jei atpažįstate bent kelis šiuos požymius, verta pagalvoti, ar santykiai nėra toksiški (taip pat skaitykite: kaip atpažinti toksiškus santykius).

Gaslighting darbe: kai manipuliuoja vadovas ar kolega

Psichologinė manipuliacija darbe gali atrodyti subtili – pavyzdžiui, kai vadovas neigia pažadėtą pagalbą ar kaltina jus už savo klaidas. Tai gali pasireikšti:

• Svarbios informacijos slėpimu,

• Kaltės permetimu („tu neteisingai supratai“),

• Bandymu pakenkti jūsų reputacijai.

Toks elgesys gali sukelti nuolatinį stresą, nerimą, miego sutrikimus ir sumažinti motyvaciją.

Norint išlikti stipriam, svarbu dokumentuoti įvykius, išsaugoti įrodymus ir ieškoti psichologinio palaikymo (žr. kaip valdyti stresą).

Kaip susilpninti manipuliatorių poveikį

Svarbiausia – neabejokite savo realybe. Jūsų jausmai yra tikri, net jei kitas žmogus bando įrodyti priešingai.

Ką galite padaryti:

• Ramiai, bet tvirtai pasakykite: „Nesakyk man, kaip turėčiau jaustis. Mano jausmai yra mano.“

• Nustatykite ribas – jei manipuliatorius jų nepaiso, pasitraukite iš situacijos.

• Pasitikėkite artimaisiais – pasikalbėkite su tais, kuriuos laikote saugiais žmonėmis.

• Dokumentuokite įvykius – tai padės išvengti abejonių ir apsaugos jus.

• Ieškokite profesionalios pagalbos – psichoterapija padės sustiprinti pasitikėjimą savimi ir atsiriboti nuo manipuliatoriaus.

Psichologinės manipuliacijos poveikis

Ilgalaikis gaslighting gali sukelti:

• Nerimą, depresiją ar panikos priepuolius,

• Pasitikėjimo savimi praradimą,

• Kaltės, gėdos ar bejėgiškumo jausmus,

• Miego ar apetito sutrikimus,

• Socialinę izoliaciją.

Manipuliatoriai patys dažnai kenčia nuo nesaugumo, emocinio nestabilumo ir priklausomybės nuo kontrolės.

Jūs nesate vieni

Susidurti su gaslighting – didelis išbandymas, tačiau pagalba įmanoma. Terapija internetu leidžia saugiai ir anonimiškai aptarti savo patirtis su specialistu, kuris padės atkurti pasitikėjimą savimi ir išmokti ginti savo ribas.

Atminkite:

Jūs nusipelnote santykių, kuriuose yra pagarba, saugumas ir abipusis supratimas. Gaslighting nėra jūsų kaltė — tai psichologinė manipuliacija, nuo kurios galima išsivaduoti su tinkama pagalba.