
Kas yra gerumas ir kuo jis skiriasi nuo nuolatinio kitų žmonių tenkinimo? Terapijos specialistų patarimai, kaip išmokti mylėti save ir būti geram kitiems.
Tau tai labai tinka. Parodyk, padėsiu. Kaip šiandien jautiesi? Vau, tau pavyko!
Ar net toks mažas dalykas gali pagerinti visą dieną? Ir ne tik tada, kai girdi malonius žodžius, bet ir kai pats esi geras. Nusišypsai kam nors autobuse, nupirkai gėlę draugui...
Tai ne atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad kai apsupame save gerumu, jaučiamės gerai. Jis turi įrodytą poveikį mūsų sveikatai – tiek psichinei, tiek fizinei.
Kaip ugdyti šią savybę savyje ir galbūt net išmokti būti dar geresniems?
Ir kur ta riba tarp nuoširdaus gerumo ir nesveiko noro visiems įtikti?
Paskaityk psichoterapeutų patarimus.
Nors šios savybės glaudžiai susijusios. Geras žmogus dažnai būna ir labai empatiškas, ir mandagus.
Gerumas – tai malonus, švelnus elgesys, iš kurio nesitiki jokios grąžos. Prie gerumo priskiriami geri darbai, šypsenos, dėmesingumas, dosnumas, švelnumas, nuoširdus domėjimasis kitais. Būti geram reiškia būti maloniam, rūpestingam ir atviram – tiek kitiems, tiek sau pačiam.
Empatija siejasi su gerumu, nes tai gebėjimas pajusti kitų žmonių jausmus taip, lyg jie būtų mūsų pačių.
Mandagumas – tai tinkamas socialinis elgesys, kai atsižvelgiama į kitus. Tuo tarpu gerumas žengia dar vieną žingsnį toliau – jis siekia ne tik neįžeisti, bet ir pradžiuginti.

Geras darbas nebūtinai turi patekti į laikraščio pirmą puslapį, kad turėtų reikšmę.
Remiantis daugybe tyrimų, įskaitant ir Harvardo universiteto tyrimą, net mažiausias gerumo gestas aktyvuoja svarbius laimės hormonus – o šie tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Nesvarbu, ar kažkas elgiasi maloniai su tavimi, ar tu su juo.
Kai šis hormonų „kokteilis“ užlieja mūsų smegenis, kūnas reaguoja fiziškai: nurimsta nervų sistema, sumažėja streso hormono kortizolio kiekis, išsiplečia kraujagyslės.
Net ir atrodytų paprasti gerumo poelgiai prisideda prie tokių sveikatos naudų:
O dar - gerumas yra labai užkrečiamas ir gali akimirksniu pakeisti atmosferą tarp žmonių. Tie, kurie patiria gerumą, dažnai linkę jį perduoti toliau. Kartais net keli malonūs žodžiai gali sukelti tikrą grandininę reakciją.
Priešingybė gerumui – tai žiaurumas, negailestingumas, šykštumas ar abejingumas.
Gali atrodyti, kad pastaruoju metu tokio elgesio vis daugėja ir kad jis išstumia gerumą. Prie to prisideda ir socialiniai tinklai – jie daro žiaurumą labiau matomą. Tačiau tai nereiškia, kad tai ima viršų.
Neleisk, kad tai tave prarytų. Jei esi jautrus žmogus ir tokie dalykai tave stipriai veikia, štai keli patarimai, kaip išmokti su tuo susigyventi ir neleisti jautrumui tavęs užvaldyti. O jei kartais jauti liūdesį dėl žiauraus elgesio su gamta, perskaityk mūsų straipsnį apie sielvartą dėl klimato – jis gali padėti.
Nesijaudink: gerumas niekada neišnyks iš pasaulio. Tereikia mokėti jo ieškoti tinkamose vietose. Pavyzdžiui, vietoj „Facebook“ komentarų skaitymo, pabandyk pažiūrėti įkvepiantį dokumentinį filmą. O dar geriau – prisidėk prie gerumo skleidimo pats. Turime tau keletą patarimų, kaip tai padaryti.

Ar žinojai, kad gerumas – tai įgūdis, kurį galima lavinti? Tau nebūtina iškart paaukoti pusės atlyginimo labdarai. Net mažiausias geras poelgis gali padaryti pasaulį geresnį. Štai psichoterapeutų patarimai, kaip paversti gerumą įpročiu ir įtraukti jį į savo kasdienybę.
„Vau, mano kolegė turi labai gražų megztinį.“
„Ši prezentacija buvo tikrai gera.“
„Mmm, tas maistas labai skanus.“
Tokių minčių per dieną tikrai kyla, bet kiek iš jų lieka tik galvoje? Pamėgink jas išsakyti garsiai. Kai pagalvoji, kad kažką iš tiesų myli – pasakyk tai. Patiko kieno nors apranga? Pagirk. Net tokie maži gestai gali pakelti nuotaiką – tiek tavo, tiek kitų.
Gerumas – tai ne tik žodžiai ar veiksmai, bet ir dėmesys bei buvimas šalia. Kai kas nors tau kažką pasakoja, rodo juokingą vaizdo įrašą ar dalijasi sunkia patirtimi – iš tiesų įsiklausyk.
Padėk telefoną į šalį, užduok klausimų, apkabink arba paklausk, ar gali kuo nors padėti. Stenkis nesutrukdyti ir nepertraukti pasakodamas savo istoriją – kartais užtenka tiesiog būti šalia.
Gali atrodyti, kad kartais sunku suprasti, ką jaučia kiti. Tačiau empatiją galima ugdyti. Pabandyk įsivaizduoti, kaip pats jaustumeisi panašioje situacijoje.
Ir jei tau atrodo, kad „nieko nejauti“, tai dar nereiškia, kad esi bejausmis. Visi turime skirtingas patirtis, vertybes ir jautrumo ribas. Svarbiausia – nuoširdus noras suprasti kitą, o ne tai, kiek tave emociškai paliečia jo istorija.

Jei sunku suprasti kitus, pradėk nuo savęs. Kada paskutinį kartą jautei liūdesį, džiaugsmą ar baimę? Kai pajunti naują emociją kūne, sustok, įvardyk ją ir pagalvok, iš kur ji gali kilti.
Laikui bėgant išmoksi atpažinti emocijas – pirmiausia savo, o paskui ir kitų.
Ir atmink – tau nereikia to daryti vienam. Internetinė terapija gali labai palengvinti šį kelią.
Pagarba nereiškia, kad su viskuo turi sutikti ar norėti to paties. Bet jei žmogus savo pasirinkimais niekam nekenkia, pasakyk sau:
„Tai jo gyvenimas ir jo sprendimas. Aš neprivalau jo vertinti.“
Tai pirmas žingsnis į toleranciją. O jei nori žengti dar toliau – parodyk, kad esi šalia, kad ir ką jis nuspręstų. Tik nepamiršk saugoti savo ribų – jei kas nors jas peržengia, visiškai normalu jas ginti.
Tau nereikia šypsotis, kai jautiesi prastai ir nori tiesiog pasislėpti po antklode. Bet kartais mes raukomės iš įpročio. Pamėgink tai pakeisti – šypsokis dažniau žmonėms aplinkui: artimiesiems, kolegoms, net kasininkei ar vairuotojui. Maža šypsena gali pakeisti visą dieną.
Apie mus daug ką pasako ne tik tai, ką darome, kai norime, bet ir tai, ką darome, kai nesinori. Geros naujienos – pasiūlymas padėti dažnai pagerina ir mūsų pačių nuotaiką.
Pamatysi, kaip gerai jausiesi, kai padėsi senolei, kuriai praplyšo pirkinių maišas, net jei dėl to praleisi autobusą.
Tyrimai rodo, kad apkabinimai mažina stresą, baimę ir skausmą, stiprina imuninę ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Apkabinus išsiskiria meilės hormonas oksitocinas.
Jei tau priimtinas fizinis kontaktas, apkabink partnerį, šeimos narius, draugus dažniau. O jei nesijauti tikras, ar kitas žmogus to nori – tiesiog paklausk: „Ar norėtum apkabinimo?“ Net pats klausimas parodo rūpestį.

Piktas kaimynas, nemalonus kolega ar ponia biure, kuri visada žvelgia „žudančiu“ žvilgsniu – pabandyk būti geras ir jiems. Tai sunku, bet gerumas užkrečiamas, todėl laikui bėgant gali sužadinti jį ir kituose.
Kaip tai padaryti? Pakeisk savo vidinį dialogą. Užuot galvojęs „koks jis kvailys“, pasakyk sau:
„Nežinau, ką jis išgyvena. Galbūt pykčiai namuose, neteko darbo ar jo šuo mirė.“
Pabandyk šiandien padaryti ką nors malonaus. Turime tau kelis patarimus, kuriuos gali paversti iššūkiu – o gal net kasdieniu įpročiu: vienas geras darbas per dieną!
Būti geram sau – tai vienas svarbiausių laimingo ir pilnaverčio gyvenimo pamatų. Kai elgiesi su savimi švelniai ir su pagarba, tampi ramesnis, atviresnis sveikesniems santykiams ir arčiau savo svajonių. Be to, gebi lengviau priimti ir dalintis gerumu.
Pabandyk atrasti būdus, kaip iš tiesų pamilti save.
Savimeilė padės tau dar vienoje itin svarbioje srityje – nustatant savo ribas. Juk riba tarp nuoširdaus gerumo ir nesveiko noro visiems įtikti kartais būna labai plona. Kaip ją atpažinti?

Gerumas – nuostabi savybė. Tačiau tai nereiškia, kad turi sakyti TAIP, kai tavo energija ir psichinė sveikata šaukia NE. Tai nereiškia, kad kitų poreikiai visada turi būti svarbesni už tavo. Ne, tai nėra gerumas – tai noras visiems įtikti, dar vadinamas „geros mergaitės / gero berniuko“ sindromu. Paprasčiau tariant, tai bandymas patenkinti visus kitus savo paties sąskaita.
Gerumas ir noras įtikti – tai du skirtingi dalykai. Tu gali išlikti geras žmogus, bet vis tiek saugoti savo ribas. Jei jas nustatysi mandagiai ir ramiai, tai nesumažins tavo gerumo – priešingai, kiti tave matys kaip malonų ir pasitikintį savimi žmogų.
Perskaityk mūsų psichoterapeutų patarimus, kaip įveikti norą visiems įtikti. O jei kovoji su saviverte, tau gali padėti mūsų straipsnis apie tai, kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi ir vėl patikėti savo verte.
Kada, jei ne per Gerumo dieną, kuri minima lapkričio 13-ąją, praktikuoti gerumą?
Padovanok šią dieną truputį daugiau švelnumo ir kitiems, ir sau.
Pasidovanok sau ką nors malonaus, pradžiugink save, padaryk gerą darbą kitam, paskambink draugams. Ir pabandyk apie tai pagalvoti ir likusias 364 metų dienas!



Jei jūsų psichikos sveikatos būklė kelia grėsmę jums arba aplinkiniams, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos liniją (tel. 116 123).
Mūsų psichoterapeutai ar „Hedepy“ neatsako už jūsų sveikatos būklę.