„Man viskas gerai.“ Mažas melas, už kurio slypi emocijų slopinimas

Kaip dažnai kas nors jūsų paklausia, kaip laikotės? Ir kaip dažnai automatiškai atsakote „gerai“, „viskas gerai“ ar kažką panašaus, net nespėję pagalvoti?

Bet ar tikrai taip ir yra? Jei taip, mielai sužinotume jūsų gyvenimo be debesų paslaptį. :-) O jei ne, šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas mažas melas ilgainiui gali kenkti kur kas labiau, nei atrodo.

Pažvelkime į tai iš psichologinės perspektyvos. Nes atvirumas kitiems ir ypač sau pačiam yra labai svarbus mūsų vidinei ramybei.

Man viskas gerai. Darbe viskas tvarkoje. Man sekasi puikiai, man nereikia jokios pagalbos, viskas visiškai OK.

Juk taip žmonės ir kalba, ar ne? Tai normalu. Todėl taip sakome ir mes. Kartojame tai tol, kol galiausiai nebe visada atskiriame, kada iš tiesų sakome tiesą.

Žinoma, visiškai suprantama neiškloti savo sunkiausių minčių dėdei per šeimos pietus ar kolegoms per trumpą statuso susitikimą. Kartais frazė „man viskas gerai“ tėra skydas, saugantis mūsų privatumą.

Tačiau kai tokį robotinį, visiems tinkantį atsakymą pradedame dalyti visiems aplink beveik negalvodami, patenkame į gana pavojingą zoną.

Kodėl sakome, kad mums viskas gerai

Galbūt atpažįstate save ir šiame tekste. Dauguma mūsų daro tą patį – perfiltruoja tai, kas iš tikrųjų vyksta viduje. Bet kodėl? Yra kelios dažnos priežastys:

• Mums tiesiog reikia veikti. Pripažinti, kad yra problema, reiškia turėti ją spręsti, o tai gali sulėtinti. O kas tam turi laiko? Terminai patys nenusikels, o sąskaitos pačios neapsimokės.

• Nenorime atrodyti silpni. Darbe visi atrodo susitvarkę gyvenimą, „Instagram“ pilnas šypsenų, vadovas spaudžia dėl rezultatų, o kažkokia Laura dar spėja prieš darbą į sporto salę. Tada atrodo, kad mūsų sunkumai tik paverstų mus išsišokėliais.

• Mus jau yra nudeginę. Gal bandėte atsiverti kelis kartus, bet tai nesibaigė gerai. Kitas žmogus numojo ranka į jūsų jausmus, nuteisė ar tiesiog nesuprato. Tad išmokote juos laikyti savyje – saugiai užrakintus.

• Nenorime būti našta. Įtikiname save, kad niekam iš tiesų nerūpi mūsų problemos, o mes tik erzintume artimuosius ar sugadintume jiems nuotaiką.

• Tiesiog pripratome. Stresas ir nuovargis tapo tokia kasdienybe, kad pradėjo atrodyti normalūs. Sakome sau: „Na, matyt, taip ir atrodo gyvenimas.“ Juk kitiems dar sunkiau, tiesa? Tai kuo mes čia skundžiamės?

Dabar įsivaizduokite, kad visa tai vyksta jūsų artimiausių žmonių galvose. Išoriškai jie elgiasi taip, tarsi viskas būtų gerai, o viduje stresas tiesiog verda. Ar nenorėtumėte žinoti, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi? Apkabinėti, pasiūlyti pagalbą, atnešti kibirėlį ledų? Patikėkite, jūsų artimieji apie jus jaučiasi lygiai taip pat.

Gėda, baimė būti nesuprastiems ir kasdieniai emociniai sunkumai dažnai verčia žmones tylėti apie tai, kaip jie jaučiasi iš tikrųjų. O tai didžiulė gaila – nes būtent tokiose akimirkose atvirumas ir palaikymas mums būna reikalingiausi.

Ir kalbama ne tik apie atvirumą kitiems, nors tai labai svarbu. Labai dažnai nesame atviri net sau. Tačiau tyrimai rodo, kad gebėjimas pripažinti savo tikruosius jausmus tiesiogiai veikia mūsų psichologinę savijautą. Kodėl taip yra?

• Slopinamos emocijos anksčiau ar vėliau prasiveržia. Jausmai niekur nedingsta – jie tyliai kaupiasi viduje. Galiausiai jie prasimuša kaip pykčio protrūkis, nerimas, nemiga ar visiškas perdegimas. Ir būtent tai gali išmušti iš vėžių gerokai ilgesniam laikui.

• Įvardinus jausmus, jie praranda dalį savo galios. Kai pripažįstame, kad mums nėra gerai, ir suteikiame vardą savo emocijai, problema ne išauga – dažniausiai nutinka priešingai. Dažnai pajuntame palengvėjimą, kaip rodo ir šis tyrimas. Pabandykite šiandien duše garsiai pasakyti, kaip jaučiatės, arba užsirašyti tai ant lapo. Tiesiog įvardinkite ir skirkite tam akimirką dėmesio.

• Dalijimasis emocijomis stiprina santykius ir mažina stresą. Santykiai su artimaisiais stipriai veikia mūsų savijautą. Jie suteikia saugumo, pasitikėjimo ir petį, į kurį galima atsiremti, o kartu sužadina taip reikalingus geros savijautos hormonus. Tačiau santykiai negali būti iš tiesų gilūs, jei nesame vieni kitiems atviri ir nesidalijame tuo, kas iš tikrųjų vyksta mūsų gyvenime.

Galbūt sakote sau, kad jūsų problemos net nevertos paminėjimo. Kad jos ne tokios jau didelės. Bet ar gali būti, kad riba, kiek galite pakelti, pamažu vis stumiasi tolyn? Gal tiesiog priprato veikti autopilotu.

Trumpas savijautos testas

Atlikite trumpą testą, kuris gali padėti aiškiau pamatyti situaciją. Į šiuos klausimus atsakykite TAIP arba NE:

• Ar jaučiatės taip, lyg funkcionuotumėte visai neblogai, bet tikro džiaugsmo ar laimės seniai nebepatyrėte?

• Ar sakote sau, kad kitiems yra daug blogiau, todėl neturite teisės skųstis?

• Ar jūsų artimiausi draugai ar šeimos nariai nustebtų, jei pamatytų, kas iš tiesų vyksta jūsų galvoje?

• Ar jaučiate, kad nuolatinis stresas ir nuovargis tiesiog priklauso gyvenimui? Juk visi taip gyvena.

• Ar jums sunku žodžiais nusakyti, ką iš tikrųjų jaučiate?

• Ar jaučiate nuolatinį spaudimą visada būti geros nuotaikos ir pilni energijos?

• Ar sakote sau, kad nenorite kitų apsunkinti savo „problemomis“?

Kuo daugiau kartų atsakėte TAIP, tuo labiau tai gali būti ženklas, kad atėjo metas leisti sau bent mažą pokytį. Ne dar vieną užduotį darbų sąraše. Tiesiog akimirką tam, kad pastebėtumėte, kaip jaučiatės viduje.

Pažiūrėkime, kaip tai galima daryti. Mūsų terapeutai jums turi nemažai praktinių patarimų.

Praktiniai terapeutų patarimai

Jums nereikia tuoj pat išlieti širdies kolegai darbe. Kartais pakanka nedidelio požiūrio pokyčio, kad filtras „man viskas gerai, kad ir kas būtų“ po truputį pradėtų silpnėti.

• Pabandykite pastebėti ir įvardyti savo emocijas

Suplanuokite keletą trumpų „sustojimų“ per dieną – gal per pietų pertrauką ar vakare duše. Tiesiog trumpam susitelkite į tai, kaip tuo metu jaučiatės. Nereikia stengtis emocijos pakeisti ar svarstyti, ar ji „pagrįsta“. Tiesiog pastebėkite ją, pagaukite ir įvardykite.

• Leiskite sau jausti ir neigiamus jausmus

Jei pastebite, kad jums nėra gerai, pabandykite bent truputį tai priimti. Dažnai iš karto puolame neigiamus jausmus sutraiškyti ir pakeisti kuo nors pozityviu. Nes kas tam turi laiko, tiesa? O gal tiesiog atrodo, kad tai silpnumas.

Pradėkite pamažu. Vietoj „čia nieko tokio“ pabandykite sau pasakyti: „Tai ne pasaulio pabaiga, bet man nuo to nėra gera.“ Vietoj „turiu susiimti, tam nėra laiko“ – „Vakare prie to grįšiu, kai aplink bus ramiau.“ Suteikite sau bent truputį erdvės, kad susikaupusios emocijos nesikauptų toliau.

• Pabandykite šiek tiek pasipriešinti norui visiems įtikti

Jei dažnai jaučiatės taip, lyg savo problemomis tik erzintumėte kitus, jums gali būti artima žmonių pataikavimo tema. Tačiau su tuo tikrai galima dirbti. Pradėkite nuo mažų žingsnių – kitą kartą prieš automatiškai sutikdami paklauskite savęs, ar to iš tiesų norite ir ar tam dabar turite jėgų. Pamatysite, kad po to atsiverti kitiems tampa lengviau.

Remiantis duomenimis, beveik pusė žmonių save laiko linkusiais visiems įtikti, o moterys tam kiek labiau linkusios nei vyrai.

• Kalbėkite su savimi taip, kaip kalbėtumėte su draugu

Jei sunkų laikotarpį išgyventų jūsų sesė ar geriausia draugė, tikrai nenumotumėte į tai ranka. O juk jūs pats sau esate arčiausias žmogus. Su savimi praleidžiate kiekvieną savo gyvenimo minutę. Tad kodėl nepaversti savo galvos saugia vieta, kurioje galima rasti palaikymo ir supratimo?

Jei meilė sau jums vis dar skamba kiek svetimai, mūsų praktinis gidas apie meilę sau gali padėti geriau susiorientuoti.

• Pamažu atsisakykite žodžio „gerai“

Pasilaikykite jį toms akimirkoms, kai tai iš tikrųjų yra tiesa. Kitą kartą, kai bus sunku ir kas nors paklaus, kaip laikotės, pabandykite atsakyti kiek atviriau. Pavyzdžiui: „Esu šiek tiek pavargęs(-usi)“ arba „Dabar viskas gana intensyvu, bet laikausi.“ Jei nenorite, neprivalote nieko plačiau aiškinti.

• Atsiverkite artimam žmogui

Kai kitą kartą kas nors iš jūsų artimiausio rato paklaus, kaip laikotės, pasinaudokite proga ir pasakykite, kaip yra iš tikrųjų. Jums nereikia turėti paruošto išsamaus paaiškinimo – užtenka pasakyti tiesą. Visiškai normalu pripažinti, kad patys dar iki galo nesuprantate savo jausmų, bet tiesiog norėjote jais su kuo nors pasidalinti.

Jei iki šiol viską laikėte savyje, atsiverti gilesnėmis temomis gali būti nedrąsu. Straipsnyje apie tai, kaip pasakyti artimiesiems, kad jus kažkas slegia, rasite naudingų praktinių patarimų – pavyzdžiui, kaip pradėti sunkų pokalbį ir ką daryti, jei reakcija nebus tokia, kokios tikėjotės.

Galbūt jaučiatės taip, lyg neturėtumėte į ką kreiptis. O gal jus gąsdina mintis, kaip kitas žmogus sureaguos. Terapijoje nėra „per mažų“ problemų. Tai saugi erdvė, kurioje galite kalbėti apie bet ką. Net jei kol kas tik tiek, kad iš tikrųjų nežinote, kas negerai, tik nesijaučiate gerai. Pamatysite, kad kartu su terapeutu tai pamažu išsinarplios.

Su Hedepy norime padėti jums rasti kuo tinkamesnį terapeutą. Todėl po trumpo, vos 5 minutes trunkančio suderinamumo testo pasiūlysime specialistą, kuris jums gali tikti geriausiai.

Sesijos vyksta internetu, patogiai iš jūsų mėgstamo fotelio, o vizitą galite rezervuoti jau per kelias dienas.

Leiskite sau ne visada būti „gerai“.