Prisirišimo teorija: Prisirišimo TESTAS ir kaip su juo dirbti

Pagal prisirišimo teoriją – taip, vaikystės patirtys daro didelę įtaką. Šiame straipsnyje ne tik supažindinsime jus su šia teorija, bet ir padėsime išsiaiškinti savo prisirišimo tipą atlikus prisirišimo testą.

Tai leis geriau save suprasti ir sužinoti, kaip galite pagerinti savo santykius – kad jie taptų ramesni ir sveikesni. Mūsų psichoterapeutai taip pat paruošė daug naudingų patarimų.

Kas yra prisirišimo teorija ir kuo ji gali padėti?

Prisirišimo teorijos autoriai – psichoanalitikas John Bowlby ir psichologė Mary Ainsworth. Ši teorija nagrinėja, kaip mūsų pirmieji santykiai (su tėvais ar globėjais) daro įtaką tam, kaip mes funkcionuojame vėlesniuose santykiuose.

Kiekvienas iš mūsų iš vaikystės atsinešame skirtingų patirčių. Maži būdami tik pradedame pažinti pasaulį – esame itin jautrūs ir pažeidžiami. Kaip tavo tėvai elgdavosi sunkiais momentais? Ar jie tavęs klausydavosi, ar bausdavo? Ar apkabindavo, ar ignoruodavo? Visa tai gali lemti, kaip vėliau gebi priimti artumą, pasitikėti kitais ir spręsti konfliktus su partneriais ar draugais.

Prisiminimai apie tai, kokia iš tikrųjų buvo tavo vaikystė, gali būti skaudūs. Galbūt tu niekada apie tai rimtai negalvojai arba stengeisi išstumti iš atminties. Tačiau suprasti savo vaikystę gali būti nepaprastai naudinga siekiant sveikesnių santykių – kai atrandi priežastis, kodėl kažkas vyksta, su tuo daug lengviau dirbti.

Emocinio prisirišimo tipai: saugus, nerimastingas, vengiantis ir dezorganizuotas

Yra keturi prisirišimo tipai. Jie priklauso nuo to, kaip tavo tėvai vaikystėje tenkino (arba netenkino) tavo poreikius.

Apie kokius poreikius kalbame? Tai meilė, saugumo jausmas, dėmesys, fizinis kontaktas, bet kartu ir pakankamai nepriklausomybės bei erdvės tyrinėti pasaulį. Svarbus ir tėvų emocinis prieinamumas, galimybė išreikšti savo emocijas, taip pat baziniai dalykai – maistas, miegas, higiena, šiluma.

Pažvelkime į visus keturis prisirišimo tipus.

1. Saugus emocinis prisirišimas

Saugus prisirišimas susiformuoja vaikams, kurie patyrė pakankamai meilės ir kurių tėvai atliepė jų poreikius. Jis taip pat gali išsivystyti žmonėms, kurie patys daug dirbo su savimi ir sugebėjo atsikratyti destruktyvios tėvų įtakos.

Žmonės su šiuo prisirišimo tipu pasitiki savo partneriu, turi sveiką savivertę ir geba atvirai komunikuoti. Jie nebijo rodyti švelnumo, taip pat moka priimti atstūmimą. Dažnai jie jaučiasi gerai ir be partnerio. Konfliktus ar pavydą jie linkę spręsti dialogu.

2. Nerimastingas emocinis prisirišimas

Ar trokšti artumo, bet nuolat bijai jį prarasti? Ar dažnai reikalauji, kad partneris patvirtintų savo meilę? Ar sunkiai išgyveni, kai esi be partnerio? Ar jauti stiprią atstūmimo baimę ir nepasitiki savimi? Jei taip, gali būti, kad tau būdingas nerimastingas prisirišimo tipas. Tokiems žmonėms sunku pasitikėti kitais, jie dažnai nori kontroliuoti savo partnerį ir stipriai prie jo prisiriša.

Taip nutinka todėl, kad jų tėvai vaikystėje poreikius tenkino nenuosekliai – kartais būdavo šilti ir artimi, o kartais visiškai neprieinami. Vaikas niekada nežinojo, kada vėl sulauks meilės ir saugumo.

3. Vengiantis emocinis prisirišimas

Žmonės su vengiančiu prisirišimo tipu itin vertina nepriklausomybę. Jiems dažnai sunku pasitikėti kitais ir kurti artumą. Kai jaučiasi grėsmingai, jie linkę „užsidaryti“. Jei partneris nori artimesnio ryšio ar daugiau laiko kartu, tokie žmonės gali pasijusti dusinami ir netekę asmeninės erdvės. Dažnai jie nenori pripažinti, kad jiems reikia kito žmogaus, nes priklausomybę suvokia kaip silpnumą.

Kodėl taip nutinka? Jų tėvai vaikystėje netenkino emocinių poreikių. Jie galėjo būti fiziškai šalia, pasirūpinti maistu ar kitais baziniais dalykais, bet trūko emocinio ryšio. Pavyzdžiui, iš vaiko buvo reikalaujama savarankiškumo ir tylos, o stiprios emocijos buvo atmetamos, užuot padėjus jas suprasti ir suvaldyti.

Rezultatas? Vaikas išmoksta slopinti savo jausmus, nebūti su jais ryšyje ir pasitikėti tik savimi. Suaugęs žmogus artumą gali sieti su atstūmimo ar nepriėmimo rizika, todėl linkęs jo vengti.

4. Dezorganizuotas (nerimastingai-vengiantis) emocinis prisirišimas

Paskutinis prisirišimo tipas jungia tiek nerimastingą, tiek vengiantį modelį. Jis pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje patyrė didelę nepriežiūrą ar smurtą. Tokiems vaikams tėvai buvo ir saugumo, ir baimės šaltinis.

Pavyzdžiui, mama negalėdama suvaldyti savo emocijų dėl patirtų traumų gali nubausti vaiką smurtu, o vėliau atsiprašyti, apkabinti ir pabučiuoti. Taip sukuriamas nesibaigiantis prieštaringas ciklas, dėl kurio vaikui nepavyksta suformuoti stabilių santykių kūrimo.

Jei panaši patirtis teko ir tau, tikriausiai santykiuose dažnai blaškaisi tarp meilės troškimo ir panikos. Tai gali pasireikšti pavydo protrūkiais, kurie kyla iš gilios vidinės skausmo vietos. Viduje jauti chaosą, nes ilgiesi meilės, bet tuo pačiu jos ir bijai. Vienu metu baiminiesi atstūmimo bei vienatvės, o kitu – per didelio artumo ir intymumo.

Prisirišimo stiliaus testas: sužinok, koks tavo prisirišimo tipas

Ar įdomu, kaip tu kuri santykius? Atlik trumpą testą ir sužinok. Tai užtruks tik kelias minutes, o atsakymai padės geriau suprasti, kaip funkcionuoji santykiuose.

Nesijaudink – tavo emocinis prisirišimo tipas nėra nuosprendis visam gyvenimui. Su juo galima dirbti. Be to, dažnai būna taip, kad draugystėse turime vieną prisirišimo tipą, o poroje – kitą. Kartais prisirišimo ypatumai išryškėja tik tada, kai patiriame spaudimą ar stresą. Ateik ir sužinok savo rezultatą.

Kaip dirbti su savo prisirišimo tipu, kad santykiai būtų laimingesni

Kiekvienas emocinis ryšys susiformavo kaip išgyvenimo planas pagal tavo tėvų sukurtas sąlygas. Tai nereiškia, kad esi „blogas“ ar „netinkamas“. Tačiau kartais šis prisirišimas gali labiau sekinti nei saugoti. O gal net įstumti į chaotiškus, įtemptus santykius.

Bet vaikystė nebūtinai turi lemti visą tavo gyvenimą. Mūsų psichoterapeutai parengė praktinių patarimų, kurie padės suprasti savo prisirišimo tipą ir žingsnis po žingsnio kurti tokius santykius, kuriuose jausiesi gerai.

Kaip dirbti su saugiu emociniu prisirišimu?

Jei testas parodė, kad turi saugų prisirišimą, greičiausiai palaikai sveiką santykį su savimi ir kitais – gebi pasitikėti, atsiverti, bet ir priimti atstūmimą bei jaustis gerai vien su savimi. O ką gali toliau ugdyti ateityje?

1. Pasitikėk savo intuicija, kai jauti netikrumą. Tavo „santykių kompasas“ veikia – nebijok jo klausytis, jei kas nors santykiuose kelia nerimą.
2. Išlik atviras darbui su savimi. Net žmonės su saugiu prisirišimu gali įsivelti į nerimastingo ar vengiančio partnerio dinamiką. Stebėk savo emocijas ir pasitikėk savo sprendimais – tai padės išvengti sunkesnių akimirkų.
3. Būk palaikantis, bet ne savo sąskaita. Jei esi santykiuose su žmogumi, turinčiu jautresnį prisirišimo tipą, puiku, kad nori padėti ir būti šalia. Tik nepamiršk nepasimesti pats. Ar gebi aiškiai nustatyti ribas ir pasakyti „ne“, kai to reikia?

Niekada nėra per vėlu (arba per anksti) pradėti praktikuoti pasitikėjimą savimi ir meilę sau – net jei atrodo, kad jų pakanka. O jei esi santykiuose su nerimastingu žmogumi, gali praversti mūsų straipsnis apie pavydą – jame rasi patarimų, kaip tvarkytis su partnerio pavydu.

Kaip dirbti su nerimastingu emociniu prisirišimu?

Nerimastingas prisirišimas dažnai veda prie pavydo. Ar tau sunku pasitikėti kitais? Ar dažnai bijai, kad jie tave paliks? Tikriausiai gyvenimas tave išmokė, kad saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tai yra įgūdis, kurį galima lavinti.

1. Pradėk mokytis, kaip tvarkytis su pavydu. Mūsų straipsnyje Kaip atsikratyti pavydo santykiuose rasi patarimų. Parodysime mažus kasdienius žingsnius, kurie padės nebebūti valdomam baimės prarasti artimą žmogų.
2. Stiprink pasitikėjimą savimi ir ugdyk meilę sau. Tu jau dabar esi vertas (-a) meilės. Išmok tikėti savimi ir nesistengti bet kokia kaina įtikti kitiems. Perskaityk mūsų terapeutų patarimus apie tai, kaip padidinti pasitikėjimą savimi ir iš tikrųjų pamilti save.

Sveiki santykiai turi suteikti saugumo. Jei patyrei tiek daug, kad net nebežinai, kaip atrodo sveiki santykiai, perskaityk 5 taisykles sveikiems santykiams. Meilė, saugumas ir pasitikėjimas nėra tai, ką reikia užsitarnauti. Buvimas su žmogumi, kuris tau tai dovanoja, gali padėti žengti link saugesnio emocinio prisirišimo.

Kaip dirbti su vengiančiu emociniu prisirišimu?

Ar vertini savo nepriklausomybę ir atidžiai renkiesi, kam skiri savo brangų laiką? Bet galbūt giliai viduje jauti, kad tai neatneša tiek pilnatvės, kiek norėtum?

Tavo nepriklausomybė gali slėpti artumo baimę – galbūt vaikystėje išmokai, kad niekam nerūpi tavo emocijos, todėl pradėjai jas slėpti. Suaugęs žmogus gali vengti prisileisti kitus per arti, nes nenori rizikuoti būti pažeidžiamas. Ką gali pabandyti?

1. Mokykis atpažinti savo emocijas. Kada paskutinį kartą jautei liūdesį, džiaugsmą, pyktį? Stebėk kūno reakcijas, pabandyk įvardyti savo jausmus arba juos užsirašyti. Kai tik pastebi, leisk sau juos išgyventi. Pirmiausia ramiai, privačiai, jei atvirumas prieš kitą žmogų tau atrodo bauginantis. Jausti emocijas nėra silpnybė – tai natūrali žmogaus reakcija. Bet koks jų slopinimas anksčiau ar vėliau prasiverš.
2. Praktikuokis atsiverti mažais žingsniais. Nebūtina iškart pasakyti visko. Pradėk nuo sakinių, pavyzdžiui: „Man sunku apie tai kalbėti, net nežinau, kaip tai įvardinti. Ar gali duoti man šiek tiek laiko?“ Vėliau galėsi pasidalinti daugiau – viskas pagal tavo tempą.
3. Pastebėk, kada „atsijungi“. Pavyzdžiui, kai partneris pradeda kalbėti apie santykius ar kai jautiesi perkrautas. Vietoj pabėgimo – sustok trumpam. Įkvėpk, pabandyk įsigilinti, kas iš tiesų tave neramina. Dažnai, kai įvardini priežastį, įtampa sumažėja. Grįžti į pokalbį ir komunikuoti tampa daug lengviau.

Kaip dirbti su dezorganizuotu emociniu prisirišimu?

Dezorganizuotas prisirišimas gali būti itin sudėtingas, nes jame susipina ir nerimastingas, ir vengiantis prisirišimas. Meilės troškimas, skausmas ir baimė susilieja į vieną chaotišką kokteilį.

Jeigu jauti, kad tai gali būti tavo atvejis, nebijok kreiptis pagalbos. Terapija šiuo atveju yra ypač veiksminga – ji padės atsikratyti sunkių praeities patirčių ir neleisti joms daugiau veikti dabartinių santykių.

Jeigu dar jauti nepasirengęs eiti į terapiją, išbandyk rekomendacijas, kurios skirtos nerimastingam ir vengiančiam prisirišimui. Stenkis pastebėti situacijas, kuriose elgiesi nerimastingai, ir tas, kuriose elgiesi vengiančiai – tada pabandyk su tuo dirbti.

Tavo prisirišimo tipui dažnai būdingas pavydas. Jei jis kelia diskomfortą, išmok metodų, kaip su juo tvarkytis. Jie padės nuraminti vidinį „pavojaus signalą“, kuris bando įtikinti, kad esi pavojuje.

Ateik pasikalbėti apie savo emocinį prisirišimą terapijoje

Santykiai turėtų teikti laimę, o ne kelti kančią ar tapti našta. Prašyti pagalbos yra visiškai normalu – kartu su terapeutu galėsi pažvelgti, iš kur kyla tavo baimės, ir po truputį jas išsklaidyti. Tu nusipelnei santykių, kuriuose jaustumeisi tikrai gerai.

„Hedepy“ platformoje rasi daugybę patikrintų psichoterapeutų, todėl tikrai atrasi tinkamiausią sau. Kad būtų lengviau, pagal 5 minučių testą rekomenduosime tau labiausiai tinkantį specialistą. Pirmąją sesiją galėsi turėti jau po kelių dienų.