Psichoterapijos rūšys: rask sau tinkamą metodą

Paruošėme psichoterapijos rūšių apžvalgą, kad padėtume tau aiškiai suprasti visus metodus. Paprastai, be žargono. Greitai susidarysit geresnį vaizdą, kaip priimti sprendimą.

Tačiau iš pradžių: per daug negalvok apie terapinį metodą

Susipažinus su terapijos rūšimis tikrai bus lengviau apsispręsti, tačiau tai nėra svarbiausia renkantis terapeutą. Daug svarbiau yra tai, kaip jums sekasi kartu. Jei žmogus tau tikrai patinka ir jis koncentruojasi į tavo problemas – drąsiai duok jam šansą. Dauguma psichoterapeutų yra išmokyti kelių metodų ir gali prisitaikyti.

Jei neesi tikras, kaip atpažinti tinkamą terapeutą, mūsų straipsnis Nenuvertinkite savo santykių su terapeutu gali padėti.

Psichoterapijos rūšys: kaip jos veikia ir kam tinka

Pažvelkime atidžiau, ko galima konkrečiai tikėtis iš kiekvieno psichoterapijos metodo. Išrinkome dešimt plačiausiai naudojamų, o vėliau aptarsime keletą rečiau sutinkamų.

1. KET (kognityvinė elgesio terapija)

KET terapeutas yra tarsi treneris, duodantis namų darbus. Jei, pavyzdžiui, bijai kalbėti su nepažįstamaisiais (socialinis nerimas), jis palaipsniui vedins tave iš komforto zonos – paprašyti pardavėjos pagalbos, pradėti pokalbį su nepažįstamuoju gatvėje. Pamažu, savo tempu. Niekas nespaus.

Tau tinka, jei:

• Nori aiškaus plano ir išmatuojamų rezultatų.
• Vietoj praeities nori susitelkti į konkrečius sprendimus.

Tau netinka, jei:

• Nori giliau pažinti save ir rasti savo problemų šaknį.
• Ieškai gyvenimo prasmės arba išgyveni egzistencinę krizę.

Tai vienas labiausiai paklausių terapijos metodų, todėl apie jį parašėme visą straipsnį – Kognityvinė elgesio terapija (KET): kaip ji veikia?

2. Geštalto terapija

Geštalto terapijoje dėmesys sutelkiamas į emocijas čia ir dabar. Terapeutas pastebi, kokios temos verčia tave sukiotis kėdėje arba kai tavo balso tonas pradeda drebėti. Jis klausia, ką šiuo metu jauti savo kūne.

Taip pat dažnai pristatomos lengvos patirtinės užduotys. Jei, pavyzdžiui, sunkiai sakai NE savo kolegoms (sveiki, visi pataikūnai), terapeutas gali pasiūlyti įsivaizduoti juos šalia ir praktikuotis nustatyti ribas. Kartu tyrinėjate, ką viduje jauti tų sąveikų metu.

Tau tinka, jei:

• Nori geriau suprasti save ir savo emocijas.
• Vietoj tradicinio kalbėjimo nori sutelkti dėmesį į patyrimą ir eksperimentavimą.

Tau netinka, jei:

• Norėtum labiau susitelkti į praeitį arba konkrečius problemų sprendimus.
• Nenori tyrinėti savo vidinio pasaulio – tai atrodo per daug abstraktu.

3. Sisteminė terapija

Sisteminės terapijos sesijose dėmesys skiriamas tam, kaip pagerinti santykius – namuose, šeimoje, darbe. Terapeutas mato tave kaip sistemos dalį ir tiki, kad vieno žmogaus pokytis gali sukelti pokyčius ir kitiems.

Terapija dažnai vyksta greitesniu, praktiškesniu tempu. Jei, pavyzdžiui, dažnai ginčijatės su partneriu, terapeutas nesigilins į praeitį – vietoj to tyrinėsite, kur tiksliai komunikacija subyra ir kaip tai ištaisyti.

Tau tinka, jei:

• Nori sutelkti dėmesį į ateitį ir sprendimus.
• Turi sunkumų komunikuojant santykiuose, šeimos konfliktų arba problemų komandoje.

Tau netinka, jei:

• Norėtum giliau pažvelgti, kalbėti apie praeitį ir pažinti save.
• Racionalus, praktinis požiūris tavęs netraukia – nori išleisti ir patirti emocijas.

4. Gilioji terapija (psichoanalizė)

Ir štai ateina Freudas. Apie psichoanalizę tikriausiai jau girdėjai jo dėka. Terapija veikia taip: kalbate apie viską iš savo praeities. Kartu ieškote paslėptų vaikystės traumų, pažįstate save ir siejate praeitį su dabartiniais iššūkiais.

Jei, pavyzdžiui, kovojate su žema saviverte, terapeutas padės atskleisti, ar tai gali siekti mokytojo pašaipaus komentaro, dėl kurio visa klasė iš tavęs juokėsi. Ar tėvų kritikos, kurią vaikystėje teko patirti. O tuomet tas patirtis apdorosite.

Tau tinka, jei:

• Nori giliai suprasti, kodėl esi toks, koks esi.
• Nori tyrinėti savo vaikystę ir praeitį, kad suprastum, kaip jie tave formuoja.

Tau netinka, jei:

• Svarbiau yra praktiniai čia ir dabar sprendimai.
• Nenori grįžti į praeitį ir narinėti to, kas nutiko pradinėje mokykloje.

5. Sandorių analizė (SA)

Santykiai ir komunikacija – tavo pagrindinė rūpestis? Būtent tuo ir užsiima SA. Tiek romantiniuose santykiuose, tiek su šeima, tiek su viršininku darbe. Terapeutas paaiškens, kad kiekviename iš mūsų gyvena trys vaidmenys: tėvas, vaikas ir suaugęs. Tikslas – išmokti kalbėtis kaip dviems suaugusiems. Ir būtent tuo dirbsite terapijoje.

Tau tinka, jei:

• Nori tiksliai suprasti, kodėl tam tikru būdu elgiesi konflikto metu.
• Patinka loginio paaiškinimo ir emocinio darbo derinys.

Tau netinka, jei:

• Sprendžiate problemą, kuri iš tikrųjų nėra susijusi su komunikacija.
• Teikiate pirmenybę spontaniškesniam arba abstraktesniam požiūriui į terapiją, ne aiškioms schemoms.

6. Į asmenį orientuota terapija (PCA)

Ieškai žmogaus, kuris tave palaikytų ir niekada nesakytų, ką daryti? Į asmenį orientuotas terapeutas yra visų pirma malonus klausytojas – jokių vertinimų, jokių patarimų. Jis sukurs saugią erdvę, kurioje galėsi visiškai atsiverti be rūpesčių.

Tau tinka, jei:

• Nenori, kad iš tavęs būtų reikalaujama arba duodami patarimai.
• Tikri, kad atsakymai glūdi tavyje, tačiau norėtum ramios erdvės mintims sudėlioti.

Tau netinka, jei:

• Tikies aktyvaus vadovavimo, patarimų ar užduočių iš terapeuto.
• Esi labiau tylus ir reikia, kad kas nors uždavinėtų tinkamus klausimus.

7. Eriksono terapija

Eriksono terapija veikia daugiausia su tavo pasąmone. Terapeutas gali papasakoti istorijų arba naudoti metaforas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusijusios su tavo problema.

Jei, pavyzdžiui, prieš pristatymus jauti nervinį skausmą skrandyje, terapeutas gali vesti tave į gilų atsipalaidavimą (švelnus transas) ir leisti įsivaizduoti, kaip įtampa išteka iš tavęs lyg vanduo upėje. Jie tiki, kad tavo pasąmonė tiksliai žino, kaip gydytis.

Tau tinka, jei:

• Nori pokyčių, bet nenori kalbėti apie savo problemas grynai pragmatiškai.
• Esi labiau dvasiškai nusiteikęs, mėgsti vaizduotę, atsipalaidavimo technikas ir metaforas.

Tau netinka, jei:

• Reikia jaustis kontroliuojant situaciją, o mintis apie transą sukelia stresą.
• Ieškai konkrečių sprendimų, patarimų ir užduočių.

8. Jungo terapija

Pas Jungo terapeutą atneši savo sapnų dienoraštį ir pieši mandalas ar paveikslus. Terapeutas yra tavo gidas, padedantis rasti prasmę sapnuose ir susieti juos su mitais. Šis terapinis metodas yra itin dvasinis. Sesijos skirtos tavo likimui, sielai ir pilnatvei.

Tau tinka, jei:

• Žavi sapnai, simbolika, likimas ir gilesni klausimai apie sielą.
• Ieškai asmeninio augimo ir nori atrasti savo „paslėptąjį aš”.

Tau netinka, jei:

• Esi grynasis pragmatikas ir sapnus laikai atsitiktiniais proto produktais.
• Nenori tyrinėti temų, einančių už logikos ir apčiuopiamos tikrovės ribų.

9. Patyriminė terapija (PEU)

Remiantis patyriminės terapijos teorija, turi visiškai pajusti savo emocijas, kad ateitų tikras palengvėjimas. Ji panaši į Geštalto terapiją, bet dar intensyvesnė. Jei, pavyzdžiui, kovojate su pykčio protrūkiais, terapeutas vedins tave saugiai „išleisti”. Gali mušti pagalvę, šaukti arba gerai pravirkti.

Tau tinka, jei:

• Jautiesi, kad slopini emocijas. Nori išmokti jas išleisti ir su jomis dirbti.
• Jautiesi, kad kalbėjimas mažai padeda ir reikia daugiau veiksmų.

Tau netinka, jei:

• Fizinė emocijų raiška (riksmas, verksmas, judėjimas) tau nepatinka arba gąsdina.
• Ieškai ramios aplinkos, kur galėtum diskutuoti ir ieškoti sprendimų.

10. Integratyvioji terapija: skirtingų psichoterapijos metodų derinys

Integratyvusis terapeutas prisitaiko prie tavo asmenybės ir situacijos. Jei, pavyzdžiui, ateini pas jį su vienišumu, jis gali pirmiausia tyrinėti tavo šeimos santykius (sisteminė), vėliau padėti išmokti susirasti naujų draugų (KET), o galiausiai pažvelgti, kaip patiri tą jausmą savo kūne (Geštalto).

Rečiau sutinkami psichoterapijos metodai, su kuriais gali susidurti

Aukščiau pateikti dešimt metodų priklauso plačiausiai naudojamiems. Tačiau jų yra daug daugiau. Šie papildomi metodai dažnai yra aukščiau paminėtų variacijos arba orientuoti į alternatyvias patyrimines technikas:

• Egzistencinė terapija: Nagrinėja filosofines temas – gyvenimo prasmę, laisvę, atsakomybę, senstimą, mirtį ar vienišumą. Padeda įveikti nusivylimus ir baimes.
• EMDR terapija: Šis metodas specializuojasi traumų srityje. Vedamų akių judesių pagalba padeda smegenims „atblokuoti” ir tinkamai apdoroti bauginančius prisiminimus.
• Psichodinaminė terapija: Modernesnė ir spartesnė giliosios terapijos versija, nagrinėjanti, kaip tavo praeities santykiai ir pasąmonė veikia tavo šiandieninį funkcionavimą.
• Naratyvinė terapija: Žvelgia į gyvenimą kaip į istoriją ir moko tave ją perpasakoti taip, kad taptum herojumi, o ne auka. Padeda atskirti problemą nuo tavo tapatybės.
• Humanistinė terapija: Apibendrinantis terminas, apimantis į asmenį orientuotą, gestalt, egzistencinę terapiją ir kitas. Ji tiki žmogaus laisve ir potencialu. Orientuojasi į asmeninį augimą, savęs priėmimą ir prasmę.
• Regresijos terapija: Alternatyvus dvasinis metodas, orientuotas į kelionę gilyn į praeitį – net iki gimimo ar ankstesnių gyvenimų. Ji siekia surasti ir apdoroti seniai paslėptas emocijas. Verta paminėti, kad šio tipo terapijai trūksta mokslinio pagrindimo ir ji kelia klaidingų atsiminimų kūrimo riziką.

Atlik suderinamumo testą, kuris išmano terapijos rūšis

Mes Hedepy sukūrėme suderinamumo testą, kuriame tereikia atsakyti į kelis paprastus klausimus ir pabaigoje sužinosi, kuris iš mūsų 70+ patikrintų psichoterapeutų galėtų tau labiausiai tikti. Nereikia įsiminti terapinių metodų. Mes užduosime tau paprastus klausimus ir supažindinsime su tinkamu terapeutu bei jo metodu.

O jei pirmasis terapeutas netinka – nieko baisaus. Gali pabandyti su kitu – nemokamai. Rasti tinkamą terapeutą gali užtrukti. Tačiau tai tikrai verta.