Kai mama toksiška ir skaudina: kaip su ja bendrauti ir nustatyti ribas

Ar jautei kažką pažįstamo, skaitydamas šiuos žodžius? Nors apie tai retai kalbama, tokios šeimos situacijos yra visai ne retos. Beveik pusė mūsų nešiojasi iš vaikystės skausmą, kuris suformavo mūsų santykius su tėvais.

Todėl galbūt jų vengi – sąmoningai ar ne. O tada prasideda kaltinimai, kad esi bloga dukra arba blogas sūnus. Bijai kalbėti apie savo jausmus, kad aplinkiniai nelaikytų tavęs nedėkingu/nedėkinga.

Pažvelkime į „toksiškų tėvų" temą psichologiniu žvilgsniu. Parodysime, kaip susitvarkyti su situacija kartu saugodami savo psichinę sveikatą.

Blogi santykiai su tėvais – tai ne tavo nesėkmė

Natūralu ieškoti kaltės savyje. Ar aš tikrai taip prisimenu? O jei tai mano kaltė? Iš visų pusių girdime, kad esame skolingi tėvams dėkingumo ir pagarbos.

Pagarba tėvams, žinoma, svarbi – kaip ir bet kuriam žmogui. Tačiau aklas garbinimas – tai visai kas kita. To niekas nusipelno vien dėl to, kad suteikė tau stogą virš galvos. Tai elementari pareiga, o ne papildomas dalykas.

Būtent tėvai turėjo atsakomybę už santykius, kai tu buvai vaikas. Jie buvo suaugusieji. Vaikai yra pažeidžiami, priklauso nuo globėjų, o jų smegenys dar formuojasi.

Tačiau tai nereiškia, kad sudėtingi santykiai su mama yra juoda arba balta

Tėvai yra žmonės. Jie daro klaidas ir nešiojasi savo traumas. Būdami suaugusieji, mes taip pat prisiimame dalį atsakomybės santykiuose.

Tačiau jei ilgą laiką jauti, kad tavęs nemyli ir negirdi, o tavo bendravimo bandymai sutinkami su pašaipa ar tylėjimu – tai jau ne atsitiktinis nesusipratimas. Tai modelis. Turi visą teisę jausti skausmą, pyktį ir kartėlį.

Gali juos mylėti ir suprasti, kodėl jie taip elgiasi. Bet visiškai normalu tuo pačiu metu save saugoti. Nustatyti ribas – tai ne nedėkingumas; tai sveikas savęs gynimas.

Kaip toksiška šeima gali paveikti mūsų gyvenimą

Iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą perkeliame daugiau, nei suvokiame. Žvelgdami į dažniausias psichinės sveikatos problemas, jų šaknys dažnai siekia šeimos santykius.

• Galime kovoti su žema saviverte, jei tėvai nuolat mus lygino su kitais ar kritikavo.
• Dažnai negalime pasakyti „ne" ir stengiamės įtikti visiems, jei vaikystėje turėjome užsitarnauti meilę.
• Galime susiformuoti nerimastingą arba vengiamąjį prisirišimo stilių, kuris trukdo palaikyti sveikus santykius.
• Patiriame lėtinį stresą, nerimą ar depresiją.

Dėl to ypač svarbu būti geriem sau, sustabdyti savęs kaltinimą ir suteikti sau erdvės gijimui.

Testas: ar tavo mama tikrai toksiška?

Kiekviena mama kartais praranda kantrybę arba pasako kažką, ko neturėtų. Toksiška elgsena prasideda tada, kai išimtis tampa taisykle, „atsiprašau" niekur negirdėti, o kaltė visada baigiasi ant tavęs.

Verta pastebėti, kad „toksiška" nėra klinikinis psichologinis terminas. Jis neturi tikslaus apibrėžimo. Tačiau pažiūrėkime, kaip atpažinti probleminę elgseną – nes su tėvais dažnai kaltame save.

Apžvelgsime tris mamų tipus, kurios nekuria emocinio saugumo santykiuose su savo vaikais ir todėl galėtų būti vadinamos toksiška. Tačiau neskaičiuok vien, kiek „taip" atsakymų davei. Svarbesnis modelis, o ne skaičius. Paklausk savęs: ar tai vienkartiniai atvejai, ar pasikartojantis elgesio būdas su tavimi? Kuo daugiau klausimų apibūdina tai, ką reguliariai ir ilgą laiką patiriate, tuo stipresnis signalas.

Emociškai nesanti mama

Pagrindinis jausmas, kurį ji palieka: Ji rūpinosi manimi, bet niekada tikrai nebuvo šalia. Užaugai jaučiant, kad tavo emocijos yra našta arba tiesiog nevertos dėmesio.

1. Visada turėjai šiltą vakarienę, žaislų ir popamokines veiklas, tačiau trūko paprastų apkabinimų, švelnumo ar žodžių myliu tave?
2. Ji dažnai atmesdavo tavo jausmus tokiais žodžiais kaip Neverkite, tai nieko?
3. Ar turėjai „užsitarnauti" meilę ir švelnumą – per gerus pažymius mokykloje ar, vėliau, karjeros pasiekimus?
4. Jai sunku kalbėti apie jausmus, ir ji visada nukreipia pokalbį į praktinius dalykus?
5. Ji buvo fiziškai šalia, bet turėjai jausmą, kad jos mintys ir dėmesys visada kažkur kitur?

Manipuliatyvi mama

Pagrindinis jausmas, kurį ji palieka: Turiu vaikščioti ant pirštų galų ir niekada nežinau, kur stoviu. Jos įrankiai yra kaltė, baimė ir tavo tikrovės suvokimo griovimas.

1. Ar dažnai girdi tokius dalykus: Po visko, ką aš tau padariau. Jei tai padarysi, sugriousi mano gyvenimą. Jei man rūpėtum, taip nesielgtum?
2. Ji neigia tavo jausmus ir tvirtina, kad nieko nebuvo, arba kad tiesiog neteisingai prisimeni?
3. Ji neturi privatumo sampratos – kišasi į tavo santykius arba skaito tavo žinutes?
4. Kai bandai jai atsiverkti, ji tai apverčia taip, kad galiausiai tu ją ramini?
5. Jautiesi, kad turi rinktis kiekvieną žodį jos akivaizdoje?
6. Ji slepia ribų laužymą motiniška meile? Pavyzdžiui: Aš noriu tau tik geriausio. Iš nieko darai dramą, kaip visada.

Narcisistinė mama

Pagrindinis jausmas, kurį ji palieka: Egzistuoju daugiausia kaip jos asmenybės tęsinys, o ne kaip savarankiškas asmuo. Manipuliacija yra tik vienas iš jos įrankių. Pačioje esmėje viskas sukasi aplink ją.

1. Kai ateini pas ją su problema ar džiaugsminga žinia, ji greitai nukreipia pokalbį į save?
2. Ji priskiria sau tavo sėkmes (Tai ji paveldėjo iš manęs, taip gerai ją auginau!), bet supyksta, kai kas nors nepavyksta, nes tu ją gėdinai?
3. Jai labai svarbu, ką kiti galvoja, ir ji nori atrodyti gerai jų akyse?
4. Jautiesi, kad kad ir kaip stengtumeis, niekada nebūsi pakankamai geras/gera?
5. Ar mama kiekvieną smulkmeną priima kaip asmeninį puolimą?
6. Ji elgiasi visiškai skirtingai viešumoje nei namuose?

Visi trys elgesio tipai turi toksiškų bruožų. Jei atsakei „taip" į kelis klausimus kiekviename – tai normalu. Šie modeliai labai dažnai persipina.

Teigiami atsakymai nebūtinai reiškia, kad tavo mama tavęs nemyli. Gali būti, kad ji turi neišspręstų problemų, su kuriomis nežino, kaip susitvarkyti. Svarbu tai, kaip jautiesi santykiuose ir kaip tai veikia tavo psichinę sveikatą.

Mama ir dukra vs. mama ir sūnus: skirtumai gali tave nustebinti

Toksiška elgesena vienodai skaudina kiekvieną vaiką – ar tai dukra, ar sūnus. Tačiau tai, kaip tai patiria, kartais gali šiek tiek skirtis.

• Su dukra mama dažnai konkuruoja, lygina save ir traktuoja ją kaip antrą galimybę savo gyvenimui. Ginčai gali sukti apie išvaizdą, svorį ar gyvenimo pasirinkimus. Ji dažnai bando sukelti kaltę, baudžia tyla ar negerbia tavo privatumo.
• Su sūnumi dinamika paprastai yra šiek tiek kitokia. Mama gali matyti jį kaip partnerio pakaitalą, lepinti ir trukdyti jam augti. Ji gali pavydėti jo partnerių ir tvirtinti, kad niekas nėra pakankamai geras jam. Jei jis bando nustatyti ribas, ji dažnai reaguoja sumaištimi ir įsižeidimu.

Šie modeliai yra labai paplitę, tačiau tikrai netaikomi visiems. Žmonės yra skirtingi, ir lytis mūsų neturi apibrėžti.

Kaip išgyventi turint toksiška mamą, bendrauti su ja ir tuo pačiu save saugoti

Nutraukti ryšius su šeima niekada nėra lengva, net jei jie tau giliai įskaudino. Jei nesi tam pasiruošęs/pasiruošusi, tai visiškai gerai. Pažvelkime, kaip bendrauti su toksiška mama neprarandant savęs.

1. Pabandyk pakoreguoti lūkesčius. Tikriausiai nepakeisite savo mamos, ir ji niekada netaps tobula mama, kurios visada norėjai. Tai giliai skausminas, bet kartu išlaisvinantis žingsnis. Pabandyk priimti ją tokią, kokia ji yra, su visais labai realiais jos apribojimais.
2. Leisk sau gedėti. Atleisti viltį dėl tobulos šeimos yra sunku. Nereikia apsimesti, kad viskas gerai. Ašarok, rėk, kalbėk. Tai suteiks palengvėjimą.
3. Apribok asmeninę informaciją, kuria dalijies. Jei mama reguliariai nukreipia viską prieš tave – neduok jai šaudmenų. Laikykis saugių temų: oras, filmai, maistas. Savo emocijas saugok žmonėms, su kuriais jautiesi saugiai.
4. Jei ji bando tave provokuoti, naudok „pilkojo akmens" techniką. Manipuliatorius nori sukelti pyktį ar ašaras. Stenkis pritildyti emocinę reakciją ir atsakyti trumpai. Pavyzdžiui: Hm, galbūt. Gerai. Gaila, kad taip manai.
5. Nustatyk aiškias taisykles ir pasekmes. Jei mama reguliariai laužo ribas – aiškiai įvardyk pasekmę: Jei nenustosi ant manęs šaukti, man teks padėti ragelį/išeiti. O tada iš tikrųjų tai padaryk – be papildomų paaiškinimų ar atsiprašymų.
6. Nesigink ir nesiginčyk. Tiesiog pareikšk savo sprendimą ir jo laikykis. Kartok vieną teiginį: Esu priėmęs/priėmusi sprendimą ir jo nenagrinėsiu toliau. Gaila, kad taip manai, bet mano sprendimas nesikeičia. Suprantu, kad esi nusivylusi/nusivylęs, bet taip ir bus.
7. Sukurk „pasirinktą šeimą" ir investuok į tuos santykius. Norint, kad žmonės būtų artimiausi ir mylimiausi, nebūtina dalintis DNR. Tavo šeima gali būti draugai, kolegos, partneris ar jų šeima. Bet kas, kuris verčia tave jaustis gerai ir saugiai.

Ar vis dar bijai tėvų būdamas suaugęs? Kur toksiška elgesena baigiasi ir prasideda psichologinis smurtas

Sudėtingi santykiai su šeima yra tikrai sunku. Dažniausiai vis tiek galime normaliai funkcionuoti, gyventi savo gyvenimą ir kartais paskambinti tėvams – net jei kiekvieną kartą tai kažko kainuoja.

Tačiau kartais yra kažkas daugiau: nuolatinė baimė ir grėsmės pojūtis, stiprus nerimas ar panikos priepuoliai. Tai gali būti ankstyvasis psichologinio smurto ženklas.

Galbūt tavo tėvai meluoja ir iškraipo tikrovę rimtesniais klausimais, blogai atsiliepia apie tavo partnerį arba naudoja emocinę manipuliaciją. Kiekvienas kontaktas virsta ginču, kad ir kaip stengdavais to išvengti.

Tokiose situacijose labai sunku suprasti, kas vyksta, ar žinoti, kaip reaguoti. Tačiau tavo psichinė sveikata turi būti pirmoje vietoje. Pakalbėk su psichoterapeutu, kuris gali padėti išsiaiškinti situaciją.

Kada laikas visiškai nutraukti santykius?

Jei tau reikia dienų atsistatyti po kontakto su šeima, patiria lėtinį stresą ar nerimą, tėvai naudoja emocinę manipuliaciją ar net fiziškai tau grasina – laikas eiti. Tokios šeimos ryšių nutraukimas nėra nedėkingumas. Tai būtinybė ir savęs išsaugojimo aktas. Tai ne tavo kaltė, ir tu nenusivylei.

Nereikia susidoroti su skausmingais šeimos santykiais vienas/viena

Nebijok prašyti pagalbos. Terapija yra nepaprastai veiksminga sprendžiant toksiškos šeimos dinamiką. Ji gali padėti palikti sunkią vaikystę praeityje ir nustoti leisti praeičiai formuoti tavo dabartį.

Hedepy tarp daugiau nei 70 patikrintų psichoterapeutų rasi tinkamą. Kad būtų lengviau, rekomenduosime tinkamiausią terapeutą remiantis 5 minučių atrankos testu. Pirmoji sesija gali įvykti vos per kelias dienas.