Terapinės temos

Gali būti, kad jaučiate, jog jūsų gyvenime kažko trūksta. Galbūt jums vis kartojasi tie patys dalykai ir jūs galvojate, kodėl. Galbūt turite klausimų, į kuriuos nežinote atsakymų, net jei iš tikrųjų jų ieškote. Ir dėl visų kitų "galimų" jūs neturite būti vieniši. Psichoterapija yra čia jums, nesvarbu, ar ateinate su konkrečia tema, ar su bendru jausmu. Pirmiausia svarbu, kaip jaučiatės seanso metu ar po jo, ar pasitikite žmogumi, sėdinčiu priešais jus, ir ar galite laisvai reikšti savo mintis jo draugijoje. Jausmai, simpatijos ir antipatijos ar pirmas įspūdis gali būti naudingi rodikliai; leiskite jiems jus vesti. Kad šis pirmas žingsnis būtų kuo paprastesnis, sukūrėme vaizdo pristatymus, kuriuose mūsų terapeutai prisistato jums asmeniškai.

Ar kada nors jautėtės nejaukiai vakarėlyje, apsupti žmonių? Ar jums buvo sunku kvėpuoti ir ieškojote priežasties kuo greičiau išeiti? Ar kada nors ėjote į susitikimą keliomis valandomis anksčiau, nes nerimavote, kad kelionės metu gali kas nors nutikti ir jūs neatvyksite laiku? Ar kada nors taip nerimavote dėl ateities, kad visiškai pamiršote gyventi dabartimi? Būtent taip gali atrodyti nerimas.

Perdegimo sindromas, kaip ir kitos ligos, neateina nekviestas. Jis pritraukia žmones, pasiryžusius visą savo energiją išeikvoti kitų labui, idealistus, kuriems keliami aukšti reikalavimai ir kurie turi tokių pat didelių lūkesčių. Net ir tuos, kurie tiesiog nori gerai atlikti darbą, bet dar neišmoko paprašyti pagalbos.

Nesijaudinkite. Nesvarbu, ar jums reikia tik iš dalies pakeisti gyvenimo būdą, permąstyti savo įprastą mąstymą, ar keliauti į sielos gelmes, kad išgydytumėte depresiją, ji yra viena geriausiai gydomų psichikos ligų.

Santykiai buvo, yra ir bus svarbi mūsų gyvenimo dalis. Kokybiški santykiai teigiamai veikia mūsų sveikatą, stiprina imunitetą ir mažina neigiamą streso poveikį. Paprastai tariant, jie sudaro didžiąją dalį mūsų gyvenimo džiaugsmo. Štai kodėl svarbu mokėti rūpintis savo santykiais ir atpažinti, kada nebesugebame vieni susitvarkyti su juose kylančiomis problemomis.

Stresas visada buvo ir bus mūsų gyvenimo dalis. Nors paprastai stresą vertiname neigiamai, pagrindinė jo paskirtis – mus apsaugoti. Tačiau ką daryti, jei jis tampa nuolatinis ir mūsų sveikatai daro daugiau žalos nei naudos?

Gali skambėti keistai, kai psichoterapija gydomas aukštas kraujospūdis ar šlapimo takų uždegimas. Tačiau jei į kūno simptomus pažvelgsime kaip į kalbą, kuria su mumis bendraujama, galėsime pradėti suprasti, ką iš tikrųjų mūsų kūnas nori mums pasakyti. Psichoterapija yra priemonė, suteikianti mums drąsos įsiklausyti į savo kūną.

Psichinė trauma, kuri sutrikdo mūsų asmeninį vientisumą ir daro didelę įtaką tam, kaip mes patiriame viską, kas nauja. Sakoma, kad kiekvienas iš mūsų turi traumų. Tai labai tikėtina kasdienio gyvenimo rizika. Mūsų žmogiškoji reakcija į ją taip pat labai natūrali, tačiau ji dažnai baigiasi sustingimu. Kažkodėl nepatiriame įgimtos instinktyvios reakcijos, kuri liepia mums bėgti arba kovoti. Tai taip pat svarbi informacija, padedanti traumą patyrusiam žmogui priimti sumaištį, kurioje jis atsiduria iš dienos į dieną. Psichoterapija gali eiti dar toliau. Jos galioje yra ištraukti žmogų iš praeities išgyvenimų nelaisvės ir vėl leisti jam mėgautis dabartimi.

Psichoterapija gali padėti suprasti, kas mums iš tiesų svarbu. Atitinkamai galime pakoreguoti savo darbo, asmeninį ir šeimos krūvį, kad pasiektume priimtiną pusiausvyrą.

Pasitikėjimo savimi stebuklas yra tas, kad jis neleidžia mums būti savo gyvenimo auka, bet verčia mus gyventi sąmoningai, su meile kitiems ir sau. "Tačiau prieš diagnozuodami sau depresiją ar žemą savivertę, įsitikinkite, kad jūsų neaplenkia idiotai." (autorius nežinomas)

Ar būna, kad vienu metu darote tiek daug dalykų, kad nieko nespėjate užbaigti? Kartais pamirštate susitikimus ir dažnai nutinka taip, kad vietoj to, kad klausytumėtės kolegos, girdite foninę muziką, kuri akimirksniu nukelia jus į atostogas? Pažinti save nebūtinai reiškia, kad kenčiate nuo ADHD. Tačiau jei minėtos situacijos yra nepageidaujama jūsų kasdienybės dalis, žinokite, kad yra daugybė būdų, kaip suvaldyti savo neramų protą. Vienas iš veiksmingiausių yra psichoterapija.

Ar dažnai galvojate apie maistą? Ar jaučiate protinį alkį? Ar jaučiate su maistu susijusią kaltę arba baimę sulieknėti? Ar maistas jus kontroliuoja labiau nei jūs jį? Ar valgote kitų akivaizdoje, ar vengiate valgyti su kitais? Jei minėtos situacijos yra nepageidaujama jūsų kasdienybės dalis, žinokite, kad yra daugybė būdų, kaip perimti proto kontrolę ir būti laisvesniems santykiuose su savimi / juo. Vienas iš veiksmingiausių sprendimų yra psichoterapija.

Narcizas, isterikas arba reindžeris. Ar tai skamba pažįstamai? Spalvingi išsireiškimai, įsitvirtinę mūsų žodyne, kai norime kam nors negražiai papriekaištauti dėl to, kaip jis elgiasi. Iš tikrųjų jų kilmė yra kur kas fundamentalesnė. Asmenybės sutrikimai daro didelę įtaką žmogaus gyvenimui ir paveikia maždaug 10 % mus supančių žmonių. Kitus paveikia tai, kad su jais gyvena, turi vaikų su sutrikimais arba dirba su asmenybės sutrikimų turinčiu asmeniu. Nesvarbu, kuriai grupei priklausote, su savo sunkumais neprivalote būti vieni. Psichoterapija - tai galimybė išmokti valdyti savo emocijas ir išgydyti tarpasmeninius santykius.

Kas bendro tarp kankinimų, smurto šeimoje ir prievartos? Visi šie terminai yra nusikalstamos veikos. Jie vyksta santykiuose, kurie iš esmės yra sutrikę, ir paprastai nėra pavieniai veiksmai; priešingai, jie trunka ilgiau. Kadangi toks smurtas daugeliu atvejų vykdomas už uždarų durų, nėra liudytojų ar įtikinamų įrodymų. Taigi kaip išeiti iš užburto baimės ir skausmo rato?

Ar atidėliojate? Tikriausiai esate ne vienas. Iš tikrųjų nemaža dalis gyventojų atidėlioja savo užduotis neribotam laikui. Toks vengimo elgesys iš karto atneša palengvėjimą, bet savo ruožtu griežtesnę bausmę – stresą ar net kaltės jausmą. Mes mėgaujamės ir vienu, ir kitu atveju. Mūsų vidinis vaikas ir mūsų vidiniai tėvai. Taigi kaip mesti iššūkį šiems dviem balsams savo galvoje ir tinkamai įvertinti savo galimybes, kai prisiimame vis daugiau atsakomybės?

Gedėdami reaguojame į mylimo žmogaus netektį ir mirtį, kuri neabejotinai yra pati skaudžiausia netektis. Mūsų protėviai buvo išmintingi, jie neišstūmė mirties už ligoninės sienų, bet jos priėmimas buvo kasdienio gyvenimo dalis. Jie gyveno kartu, apsupti platesnės šeimos ar bendruomenės, ir savo ritualais suteikdavo saugų pagrindą atsisveikinimui. Mes taip pat galime prarasti namus, mylimą gyvūną, sveikatą ar socialinį statusą. Visa tai yra krizės, bet kartu ir natūrali gyvenimo dalis. Jei išmoksime atsisveikinti, galėsime džiaugtis viskuo, kas ateis į mūsų gyvenimą po to, ir tai galėsime priimti.

Seksualumas mumyse įsišaknijęs biologiškai. Yra žinomi moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad vaikai prenataliniu laikotarpiu (motinos kūne) šypsosi fiziškai stimuliuojami lyčių. Tą patį matome ir mažuose vaikuose, kurie paprastai liečia savo lytinius organus ir patiria susijaudinimą. Vis dėlto seksualumas mums sukelia daug rūpesčių. Psichoterapija yra vienas iš būdų, kaip galime būti patenkinti intymumo ir seksualumo srityje.

Auklėjimas yra viena gražiausių ir kartu sudėtingiausių užduočių gyvenime. Ieškodami savo auklėjimo stiliaus, dažnai pradedame nuo to, kaip mums buvo namuose, kai buvome maži. Geriausiu atveju kartojame tai, kas mums patiko, blogiausiu - žinome, kaip nenorime to daryti. Psichoterapija gali padėti mums rasti optimalų auklėjimo stilių.

Vadovavimo tobulinimas dažnai yra koučingo sritis. Psichoterapija gali padėti suprasti vidinius konfliktus ar baimes, trukdančias būti geresniu vadovu. Be to, ji paprastai padeda geriau suvokti savo jausmus ir užtikrinti didesnį autentiškumą. Ji gali padėti pagerinti klausymąsi ir empatiją kitiems. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam vadovavimui.

Miegas yra pagrindinis žmogaus poreikis. Neatsitiktinai jo trūkumas tampa didele tema šiuolaikinėje visuomenėje. Vardan veiklos rezultatų išduodame savo natūralų bioritmą ir patiriame nuolatinį stresą. Dėl to kenčiame, ypač vėlesniame amžiuje, nuo miego sutrikimų, dažniausiai nemigos. Ką daryti, jei jūsų rytas jau seniai negeras ir negalite išsimiegoti visą naktį?

Pyktis, įniršis arba agresija. Visi juos pažįstame. Nieko negalime sau padėti, nes jie yra mūsų prigimties ir normalios psichologinės raidos dalis. Dar paradoksaliau yra tai, kad šiuolaikinė visuomenė jų nepripažįsta. Baimė būti teisiamam gali priversti mus juos slopinti, o tai tik žingsnis ligos ar pykčio priepuolių link. Tačiau kaip sutramdyti pyktį ir tinkamai jį nukreipti?

Psichoterapija dažniausiai rimtesnes problemas išsprendžia motyvuojant. Tai naudinga tais atvejais, kai motyvacijos praradimas labai paveikia funkcionavimą darbe, namuose ar mokykloje. Psichoterapija padeda atskleisti mūsų vidinius motyvus, suprasti, kas iš tiesų mus motyvuoja ir ar tai tebegalioja. Išsiaiškinsime, ar dalykai, dėl kurių prarandame motyvaciją, tikrai yra tai, ko norime, ar tai darome „dėl“ kažko ar kažkam. Nustatysime, ar kompensuojame žemą savivertę, ar stengiamės padėkoti savo tėvams. Psichoterapija taip pat padės atstatyti mūsų vidinius resursus sunkiose situacijose, kad galėtume geriau jas valdyti.

Psichoterapija yra viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių priemonių, kuriomis galima padėti žmonėms, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar procesų (azartinių lošimų, lažybų). Veiksminga tiek psichoterapija, kuria siekiama keisti asmenybę ir santykius, palaikyti asmenybės augimą ir brendimą (psichoanalizė, psichodinaminė ir tarpasmeninė psichoterapija, egzistencinė ir humanistinė psichoterapija), tiek psichoterapija, orientuota į (simptominio) elgesio keitimą. Tai apima elgesio ir kognityvinę elgesio terapiją, taip pat sisteminę, struktūrinę ir bendravimo terapiją, apimančią darbą su šeimos nariais.

Ir psichologiniai, ir fiziniai kankinimai skaudina. Ar patyrėte tai praeityje, ar vis dar patiriate patyčias ar skriaudą? Ar neradote paramos, ar bijote patikėti savo patirtį kam nors kitam? Tam ir yra psichoterapija. Kad pasiūlytų jums saugią vietą, kurioje galite kalbėti apie savo kančią.

Kad patirtume džiaugsmą, turime pripažinti ir liūdesį. Tai pasaulio, kuriame gimė mūsų kūnai ir kuriam priklauso mūsų emocijos bei išgyvenimai, principas. Kai liūdesio pakanka, jis praturtina mūsų dvasinį gyvenimą ir suteikia informacijos, be kurios mūsų asmenybė ir jos raida priešingu atveju sustingtų. Tačiau kaip elgtis su liūdesiu, kuris virsta kančia ir, regis, neturi nei pradžios, nei pabaigos?

Galima būti vienam ir nesijausti vienišam, o atvirkščiai - palaikyti ryšį su artimaisiais dar niekada nebuvo taip paprasta. Technologijų pažanga, kelionių prieinamumas ir geresnės gyvenimo sąlygos padidino mūsų lankstumą ir mobilumą. Ir vis dėlto žmonės labiau nei bet kada anksčiau yra vieniši, gyvena vieni arba (nors ir apsupti žmonių) patiria vienatvę. Psichoterapija gali būti išeitis iš šios situacijos.